Vieni skaniai, saldžiai kvepia, kiti – bekvapiai, o dar kitus norisi stumti kuo tolyn nuo savęs. Kodėl įvairiausių augalų žiedai labai skirtingai kvepia arba nekvepia? Gamtininkas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vadovas Almantas Kulbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ aiškina, kad taip yra dėl, kad tikroji žiedo funkcija nėra įtikti žmogaus nosiai.
Augalų žiedų kvapas turi labai aiškią funkciją. Tai ne tik dekoratyvinė juslinė funkcija, kaip žmogui gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Laidos svečias A. Kulbis šmaikštauja, kad retas kas supyktų, jei visas žydėjimo procesas būtų skirtas tik tam, kad pasaulis būtų gražesnis.
„Iš tikrųjų augalų žiedų paskirtis yra labai pragmatiška – tam, kad pritrauktų vabzdžius. Įdomu tai, kad skirtingai nei parduotuvėje ar kavinėje, kur reikia susimokėti, čia nektaro porciją atskridę ar kitaip atkeliavę vabzdžiai gauna nemokamai, – vaizdingai dėsto gamtininkas. – Tačiau yra papildoma sąlyga. Vabzdžiai tarsi gauna užduotį nuo žiedo prie žiedo pernešti žiedadulkes. Kai kurie tomis žiedadulkėmis ir minta.“
Anot pašnekovo, net ir tie, kurie minta žiedadulkėmis, netyčia kitas jas perneša iš vieno žiedo į kitą. Tokiu būdu, pasakoja A. Kulbis, ir užsimezga naujas vaisius.
„Tuomet galima sakyti, kad žiedo funkcija, praktiškai, yra atlikta. Tokie žiedai nustoja ir žydėti, ir kvepėti – mezgasi vaisiai“, – sako Mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vadovas.
Paklaustas, ar sutampa žmogaus ir vabzdžių uoslė, gamtininkas iškart pamini bites. Pasak A. Kulbio, tai, kas kvepia žmonėms, greičiausiai patiks ir bitėms. Tačiau kitus vabzdžius gali traukti toks kvapas, nuo kurio mes paprastai šalinamės.
„Bičių ir kitų plėviasparnių vabzdžių uoslė labai panaši į žmogaus. Mes mėgstame taip vadinamus gėlių kvapus, nors gėlės tikrai labai skirtingai kvepia. Gėlių kvapais mes dažniausiai vadiname saldžius ir malonius kvapus. Bitės ieško panašių augalų, kurie kvepia skaniai, – pasakoja A. Kulbis. – Tačiau yra tokių vabzdžių, kurie renkasi tokius žiedus, nuo kurių mes sukame nosį.“
Žiedus apdulkinti gali ne tik bitės, bet ir daugybė kitų vabzdžių. Laidos svečias čia vardina vabalus, drugius ir net naktinius drugius.
„Gali būti ir naktiniai drugiai, turintys ilgus straubliukus ir pasiekiantys naktinį nektarą žiede. Žiedą apdulkinti gali ir į jį įlindusi skruzdėlė. Taip pat yra kelios augalų rūšys, kurių žiedadulkes perneša sraigės – tai tokios mažytės sraigės, kurios blužnučių žiedynais ropinėja. Lietuvoje neturime, tačiau kitur žiedus apdulkina šikšnosparniai ir net smulkūs paukšteliai“, – pasakoja A. Kulbis.
Gamtininkas primena, kad vabzdžiai nosies neturi, tad kvapus gaudo savais uodimo organais – antenomis. Žmonės jas kartais vadina tiesiog ūsais.
„Galime matyti, kaip vabzdys judina savo antenas. Tą jis daro dėl to, kad geriau suuostų. Žiedai skleidžia stambiamolekulinius junginius – tai molekulės, kurios patenka į orą. Jas vabzdžiai užuodžia daug geriau ir jautriau, nei mes, – tikina pašnekovas. – Vabzdžiai pajunta, kada žiedas pražysta. Žiedas tarsi kviečia: štai aš kviečiu – atvykite pasivaišinti ir pasimaitinti nektaru.
Vabzdžiai, palyginti su mumis, yra labai smulkūs, o dar ir smulkius žiedus geba surasti iš labai toli. Pakalnutės žiedas, pakvipęs kažkur miške, patraukia vabzdžius apdulkintojus iš labai toli. Vabzdžių antenos skirtos ne tik žiedus, bet ir antrai pusei susirasti – jomis gerai užuodžiami patelių išskiriami feromonai.“
Kai kurie žiedai mums atrodo bekvapiai, tačiau iš tiesų skleidžia labai subtilų kvapą, kurį gali užuosti tik tam tikri vabzdžiai. „Nebūtinai ir pats kvapas turi būti saldus ir malonus. Pavyzdžiui, vabalai mėgsta tokį yrančios mėsos, dvėselienos ir panašų kvapą. Ant tokių gražių augalų, kaip žydinti gudobelė, mes pamatysime ne bites ropinėjančias, o didelius auksavabalius. Jie su malonumu laipioja po žiedynus ir atlieka tą patį žiedadulkių pernešimą“, – dėsto gamtininkas A. Kulbis.
Visas pokalbis šia tema su A. Kulbiu – laidos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
