Spalio 10-osios popietę naujausias Emilio Vėlyvio filmas „Piktųjų karta“ pristatytas žurnalistams, o vakare premjera surengta ir kviestiniams svečiams. Būrys pramogų ir kultūros pasaulio atstovų išvydo pirmą tokį E. Vėlyvio filmą – pirmą detektyvą, pirmą režisieriaus filmą, paženklintą „N-16“, pirmą su tokia aktorių komanda, pirmą tokį... kitokį.
Lietuvos kino teatruose „Piktųjų karta“ pasirodys spalio 14 dieną. Filme vaidina Vytautas Kaniušonis, Ingeborga Dapkūnaitė, Ainis Storpirštis, Toma Vaškevičiūtė, Mindaugas Papinigis, Marius Repšys, Saulius Siparis, Vaidotas Martinaitis, Elvyra Žebertavičiūtė, Dalia Michelevičiūtė ir kiti.
„Detektyvas – vienas mylimiausių mano žanrų. Tačiau kine man tai buvo pirmas kartas. Negaliu sakyti, kad bijojau: nuo iššūkių adrenalino aš tiesiog kaifuoju. Bet turiu prisipažinti – esu paranojikas. Jei suvokčiau, kad žiūrovas gali atspėti mano istorijos paslaptį, tai būtų didelė problema.
Todėl labai tą paslaptį saugojau. Juo labiau, kad pats esu iš tų, kurie jau 5-ame knygos puslapyje ar 12-oje filmo minutėje nori atspėti pabaigą. Ir neretai man pavyksta“, – apie naujausią filmą kalbėjo E. Vėlyvis.
E. Vėlyvio įsitikinimu, filmas vienaip ar kitaip turi suerzinti, išprovokuoti diskusiją visuomenėje. „Gali nesutikti su įvykių pasakojimu, gali likti suirzęs, bet mano tikslas, kad apie tai dar mąstytum grįžęs iš kino teatro, o galbūt ir kitą dieną“, – kalbėjo režisierius.
Detektyvinis trileris „Piktųjų karta“ pasakoja apie žmogžudysčių seriją. Ji sukrečia idilišką provincijos miestelį ir jo politinį elitą, kuris panardinamas į kruvinas 30-ies metų senumo KGB paslaptis. Nešvari aukštuomenės praeitis pradeda juos persekioti. Ramus ir sotus gyvenimas baigiasi.
Policijos komisaras Gintas (akt. Vytautas Kaniušonis) apkaltinamas savo kolegos ir geriausio draugo nužudymu. Žiauri mirtis trenkia kaip perkūnas iš giedro dangaus būtent tuo metu, kai Gintas paskelbia apie savo kandidatavimą mero rinkimuose. Ir tai tik pradžia...
Anksčiau šiuose rinkimuose buvo pasisekę moteriai. Visuomenė ją pažįsta kaip simpatišką, elegantišką damą, tačiau kai oficialių susitikimų durys užsidaro, ji tampa furija. Tokį merės personažą sukūrė aktorė Ingeborga Dapkūnaitė. Prodiuseriai pasakojo, kad iš pradžių I. Dapkūnaitei buvo numatytas kitas vaidmuo, bet po aktorių atrankos, kuri užsitęsė 6 savaites, įvyko pokyčių.
Netrūko ir kitokių išbandymų. „Iššūkių buvo tikrai nemažai, nes 2019 metų kovą, tik pradėję filmuoti „Piktųjų kartą“, po keturių dienų turėjome sustoti, nes buvo paskelbtas visuotinis karantinas. Filmavimą tęsti galėjome tik rudenį“, – prisimena filmo prodiuserė Daiva Varnaitė-Jovaišienė.
„Tai ne pirmas kartas mano karjeroje, kai tenka stabdyti filmavimą. Toks procesas atima labai daug nervų ir laiko, – teigė E. Vėlyvis. – Filmas yra lyg lokomotyvas, užkeltas ant bėgių. Jei tuo momentu, kai pajuda, jis apvirsta, tenka iš naujo statyti ant bėgių, išjudinti, pagauti pagreitį. Tai kainuoja. Bet aš tikiuosi, kad mūsų traukinys važiuos sėkmingai.“
Net ir atsiradus galimybei tęsti darbus, iššūkių vis tiek nemažėjo. „Kartu dirbo užsieniečiai: kino dailininkė Polina Rutčik – Sakartvelo pilietė, aktorė Ingeborga Dapkūnaitė – Didžiosios Britanijos pilietė, tuo metu gyvenusi Rusijoje. Kreipėmės į Lietuvos kultūros ministeriją, kad suteiktų specialius leidimus joms atvykti į Lietuvą. Buvo neaišku ir tai, ar įvyks lėktuvų skrydžiai“, – pasakojo prodiuserė Asta Liukaitytė.
Kovido šmėkla filmavimuose buvo tokia pat nematoma, kaip ir E. Vėlyvio filme veikiantis žudikas. Didelėje komandoje įtampą kėlė rizika, kad bent vienas susirgęs paskleis virusą kolegų rate.
„Griežtai saugojomės, testus darėme keletą kartų per savaitę. Net juokaudavome, kad darbo diena kino aikštelėje prasideda nebe nuo kavos, o nuo testų. Beje, darydavome juos pačios, su gamybos vadove Evelina Butkute, nes slaugytojų, norinčių dirbti kino aikštelėje ir rizikuoti, neatsirado“, – kalbėjo prodiuserės.
Filmo scenose – daug policijos darbuotojų, reikėjo gauti jų uniformas, ginklus, rekvizitą. „Kai pristatėme projektą policijai, jie sutiko mums padėti. Esame be galo dėkingi už šią paramą“, – sakė prodiuserė.
Juostos filmavimai vyko Plungėje, ją iš kelių potencialių miestų-kandidatų išsirinko pats režisierius. „Aš įsimylėjau žemaičius. Net negalvojau, kad galiu įsimylėti Plungę ir jos miestelėnus. Jie mums nepaprastai daug padėjo, labai solidariai dirbo. Per karantiną Lietuva buvo tuščia, o Plungė – ypač. Iš dalies mums tai išėjo į naudą – galėjome daryti, ką norime. Problemų kėlė tik komandinio darbo ribojimai“, – prisiminė E. Vėlyvis.
Detektyvinio trilerio „Piktųjų karta“ biudžetas – 1 milijonas eurų. Visas filmo kūrimo procesas truko 5-erius metus. Prodiuseriai džiaugiasi, kad pirmą kartą per jų bendradarbiavimo su E. Vėlyviu patirtį, šio režisieriaus filmas gavo „N-16“ amžiaus cenzą.
„Tai buvo maloni žinia, nes įprastai mus nulinčiuodavo ir skirdavo „N-18“. Džiaugiamės, kad dabar ir jaunesni žiūrovai galės ateiti į kino teatrą, susipažinti su E. Vėlyvio kūryba ne telefone ar planšetėje, o didžiajame ekrane. Reginys išties yra jo vertas, – sakė prodiuserės. – Mes manome, kad filmas labai aktualus įvairaus amžiaus visuomenei ir nuoširdžiai pritarėme Emilio idėjai kurti filmą apie įvykius, kurie vyko gana neseniai – vos prieš 30 metų.“
„Piktųjų kartos“ premjeros akimirkos – nuotraukų galerijoje.
