Tikriausiai daugelis esate patyrę jausmą, kuomet išėjus iš namų jus lydi įkyrios mintys apie galbūt neužrakintas duris, ar paliktą įjungtą lygintuvą. Tačiau kas nutiktų, jei tokios mintys liktų net ir grįžus įsitikinti, jog viską padarėte teisingai? Deja, bet kai kurie asmenys lydimi tokių minčių gyvena nuolat ir kenčia nuo obsesijos.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis paaiškino, kas tai yra obsesija, kaip ji pasireiškia ir kodėl ne visada ji gali reikšti neigiamus dalykus.
Profesorius įsitikinęs, obsesija neturi ženklo, todėl negalima teigti, kad obsesyvios mintys žmogų veikia tik neigiamai arba tik teigiamai.
„Pats žodis obsesija neturi ženklo – nei pliuso, nei minuso. Ženklą prideda mintys, emocijos arba jausmai, kurie yra obsesyvūs. Obsesivumas yra prievartinis negalėjimas negalvoti ar kažko nejausti, todėl jis gali būti ir teigiamas, ir neigiamas. Pavyzdžiui, paauglystės įsimylėjimas yra tikra obsesija. Taip pat vienas žymus amerikiečių psichoterapeutas yra sakęs: jeigu žmogus turėtų obsesyvę idėja tobulėti – aš ją tik palaikyčiau. Todėl galima sakyti, kad yra tam tikras pozityvumo aspektas“, – aiškina psichoterapeutas.
E. Laurinaitis aiškina, kad obsesija dažnai maišoma su obsesiniu kompulsiniu sutrikimu, kuris gali trukdyti žmogaus socialinėms ar darbinėms veikloms.
„Kompulsinis sutrikimas jau yra liga, kurios pagrindinis simptomas yra įkyrios, gąsdinančios, baisios, trikdančios mintys. Tai yra ligota būsena, kuri turi dvi puses. Obsesija yra įkyrios mintis ir jausmai, o kompulsija – įkyrūs veiksmai, kurių žmogus negali nedaryti. Pavyzdžiui, žmogus įėjęs į kambarį turi peržengti slenksti ne vieną , o 3 kartus, jog neatsitiktų kažkas baisaus, jis turi skaičiuoti plyteles, per kurias žengia, nes tik taip jis nueis teisingą kelią“, – pasakoja prof. E. Laurinaitis.
Tačiau profesorius neatmeta galimybės, kad obsesija gali būti ir gyvenimo varikliu, tačiau ji neturėtų nustumti kitų dalykų į šalį.
„Obsesija gali būti gyvenimo varikliu, jeigu neuždengia kitų gyvenimo sričių. Ji negali būti vieninteliu dalyku, kuris iš tikrųjų rūpi. Todėl aš linkęs manyti, jog didžioji dalis obsesijos atvejų yra negatyvūs, o pozityvūs man asocijuotųsi su aistra, interesu kažkokioms gyvenimo sritims“, – sako pašnekovas.
Paklaustas, ar yra priemonių, kaip galvoti tik pozityviai ir teigiamai bei pastatyti sieną negatyvioms mintims, profesorius sako, kad tai labai sudėtinga, tačiau įmanoma.
„Pastatyti sieną įkyrioms mintis yra labai sudėtinga, nes jos nepaklūsta mūsų valiai ir norui. Tai yra prievartinės mintys ir jausmai. O jeigu norime prisišaukti mintis, kurios mums padėtų, reikia kasdien duoti sau laiko galvoti tik teigiamai. Vienas Nobelio premijos laureatas yra sakęs: jeigu jūs apie tą patį dalyką per dieną galvosite mažiausiai 15 kartų – tikrai sugalvosite kažką naujo. Todėl pasišventimas ir disciplina gali apšviesti mūsų smegenis“, – sako psichoterapeutas E. Laurinaitis.
Plačiau – rugpjūčio 19 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
