Viena žymiausių 20-to amžiaus kino žvaigždžių Marilyn Monroe, net ir praėjus 6 dešimtmečiams po mirties atsimenama ir vadinama popkultūros ikona. Šiemet vienoje kino platformų pasirodys biografinė juosta „Šviesiaplaukė“, o Jungtinėse Valstijose šiuo metu atidaryta jai skirta paroda.
Marilyn Monroe filmų, kuriuose vaidino, kostiumai, scenarijai, nuotraukos ir dešimtys asmeninių daiktų šiuo metu eksponuojami viename garsiausių Holivudo kino teatrų. Ir ne veltui – šiais metais sukanka 60 metų, kai pasaulis neteko vienos garsiausių moterų istorijoje. Iš pradžių pastebėta modelių agentūros, dvidešimties ji jau turėjo sutartį su kino kompanija „20th century fox“.
„Eksponuoju dalį savo kolekcijos, kad tai galėtų pamatyti jos gerbėjai, jog pagerbčiau Marilyn. Tikrai džiaugiuosi kai kuriais čia turimais daiktais. Parsivežiau porą jos suknelių iš filmų „Bilietas į Tomahoką“ ir „Pasimylėkime“. Taip pat turiu režisieriaus kėdę iš „Autobusų stotelės“, atvežiau scenarijų iš „Niagaros“. Yra keletas tikrai ypatingų dalykų, kuriuos žmonės gali ateiti ir pamatyti“, – sako M. Monroe gerbėjų klubo prezidentas Greg Schreiner.
Aktorės vizitine kortele tapo šviesios garbanos, taip pat istorijoje ne kartą perdainuotas filme atliktas kūrinys apie geriausius merginų draugus – deimantus. Jai taip pat priklauso vienas ikoniškiausių sveikinimų – daina „Su gimimo diena“, atlikta Jungtinių Valstijų prezidentui J. Kennedy. Nepamirškime ir baltos suknelės, kurią vėjas pakedeno prieš vieną atpažįstamiausių kadrų pasaulyje.
„Vienas dalykas, kurį dažniausiai girdžiu, kad žmonės nustemba žiūrėdami į kai kuriuos jos kostiumus ir asmeninius drabužius, kokia ji buvo mažytė. Jos ūgis buvo maždaug metras 68 centimetrai, svėrė gal 50 kilogramų. Ji iš tiesų buvo visai smulki. Priešingai, nei kai kurie bando sakyti, ji tikrai nebuvo plius dydžio“, – tikina istorikas, kolekcininkas Scott Fortner.
1959-aisiais suvaidinusi aistringą dainininkę, kuri susiduria su dviem persirengusiais muzikantais – Džeku ir Toniu, besistengiančiais išvengti minios, filme „Džiaze tik merginos“, Monroe gavo pirmą ir vienintelį „Auksinį gaublį“. Ir nors filmas buvo itin sėkmingas, ji niekada negavo „Oskaro“ nominacijos ir, deja, Akademija niekada jos nepripažino.
„Kodėl šiandien vis dar tiek daug galvojama apie Marilyn? Manau, iš dalies todėl, kad ji buvo tokia unikali. Jos talentas ir įtaka ekrane buvo tokia didelė, kad tiesiog nebuvo galima atitraukti nuo jos akių. Ji atstovauja epochai, kuri, mano manymu, baigėsi amžiams. Ji buvo paskutinė didelė Holivudo žvaigždė, kol visa tai nesugriuvo. Kuo daugiau ją tyrinėji, tuo daugiau įžvalgų gauni ir ją įsimyli. Ji turi kažką labai ypatingo ir nepakartojamo“, – sako G. Schreiner.
Visai netoli kino teatro, kuriame ir eksponuojama paroda, įspausti Marilyn Monroe inicialai ir rankos atspaudas. Pasak rengėjų, tai – vienas lankomiausių objektų, o pastaruoju metu pastebimas ir didelis susidomėjimas iš naujosios kartos kino gerbėjų.
„Pas mus užsuka jauni žmonės, gimę po jos mirties, tačiau jie tokie pat sužavėti, kaip ir žmonės, kurie gyveno, kai ji buvo gyva. Tai nepakartojama. Marilyn dvasia tebėra pasaulyje, ji paliečia žmones“, – džiaugiasi M. Monroe gerbėjų klubo prezidentas.
Visai neseniai pasaulyje kilo ir dar viena susidomėjimo banga, vienai kino platformai pranešus, kad netrukus pasirodys nauja biografinė juosta apie M. Monroe, pavadinimu „Šviesiaplaukė“. Čia ją įkūnys aktorė, atpažįstama Džeimso Bondo mėgėjams – Ana de Armas.
Plačiau – rugpjūčio 8 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
