Vasariškoje pievoje berenkantiems gėlių puokštę, floristė Rūta Kazakevičienė kviečia pagalvoti ir apie tuos augalus, kuriuos galima susidžiovinti ir jais puošti namus visus metus. Toks dekoras, tikina pašnekovė, ilgalaikis, o ir tinkamai sudžiovinti augalus nėra sudėtinga.
„Tai, ką įprastai vadiname smilgomis, yra miglinių šeimos augalai ir jų Lietuvoje esama apie 120 rūšių“ , – teigia gamtinio dekoro studijos „Natūralistė“ įkūrėja Rūta Kazakevičienė. Būtent tokius augalus ji mini kaip vieną iš variantų, norintiems susidžiovinti lietuviškų pievų dalelę ir ja puošti namus visus metus. Surištos vienos rūšies miglinių augalų ar nendrių puokštės, anot pašnekovės, ypač išpopuliarėjo pastaruoju metu kaip minimalistinio interjero puošmenos.
Pievose R. Kazakevičienė pataria atkreipti dėmesį ir į bandrenius, liepos vidury pražystančiais dekoratyviais apvaliais žiedais. Įprastai bandreniai auginami darželiuose, bet paplinta ir į pievas, kaip ir kitas džiovinti tinkamas augalas – zunda: „Jos puikiai išsilaiko, nebyra, o rinkti reikia, kai jos tampa violetinės spalvos.“
Džiovintam dekorui naudojami ir įvairūs javai kaip kviečiai, rugiai ar avižos. Svarbu, pataria pašnekovė, augalus rinkti nepernokusius , o skinami skirtingu metu gali turėti ir skirtingus atspalvius: „Jei avižas nuskinsime pakankamai anksti, jos bus žalsvo atsplavio, jei vėliau – jos taps gelsvo, auksinio atsplalvio. Kai kurios smilgos vegetacijos pradžioje yra violetinio atspalvio ir nuskintos tuo metu, laikysis geriau. Vėliau paruduoja ir laikysis blogiau. Svarbiausia neperlaukti.“
Nendres R. Kazakevičienė skina, kol jos yra rudos spalvos: „Jei perlauksime, jos pasidarys pūkuotos, bus putlesnės, gražesnės, bet pūką šiek tiek mes. Žinoma, galima supurkšti laku, tai šiek tiek pristabdo byrėjimą, bet geriausia, bet kokią gėlę skinant, neperlaukti.“
Muilinė guboja – džiovinti tinkamas augalas iš pajūrio, anksčiau saugotinas, dabar pripažintas invaziniu, tad jį galima drąsiai skinti, ypač tuomet, kai dar žydi baltai ir neišbarsto sėklų. Sausose vietose, miškuose, smėlynuose galima prisirinkti ilgai geltoną spalvą išlaikančių smiltyninių šlamučių, kurie tinkami ir arbatai gaminti. Taip pat ir dekorui, ir arbatai, pasak pašnekovės, tinka bitkrėslės – jų pievose galima rasti antroje vasaros pusėje, be to, šie augalai laikomi antiparazitiniais. Dekoratyviai, anot pašnekovės, atrodo ir sudžiovinti rūgštynių žiedai.
Augalus džiovinimui reikėtų rinkti sausą dieną, kai rasa jau nudžiūvusi. R.Kazakevičienė pataria augalus surišti į ryšulėlį ir kabinti žemyn žiedais: „Džiovinti reikia tamsioje vietoje, būtų labai gerai, kad ji būtų ir vėdinama. Nėra didelio skirtumo, ar ten vėsu, ar karšta, bet svarbiausia, kad ant augalų nepatektų tiesioginių saulės spindulių, nes gėlės greitai praras spalvą. Pakabinus sudžiūva per kelias savaites, o patalpoje, kurioje prikabinta daug augalų, galima pasijusti lyg aromaterapijos studijoje. Žinoma, galima parsinešus iškart dėti į vazą, bet greičiausiai augalai nuliks į visas puses ir ne taip, kaip jūs galbūt norėtumėte.“ Tinkamai išdžiovinti augalai, tikina pašnekovė, išsilaiko ir kelerius metus.
R. Kazakevičienė siūlo atkreipti dėmesį ir į gaunamas dovanų puokštes – jei jose yra gėlių kietais žiedlapiais, pavyzdžiui, protėjų ar banksijų, jas taip pat tinka džiovinti ir vėliau komponuoti puokštėse su lietuviškų pievų augalais. Iš smulkių gėlyčių floristė kuria miniatiūrines puokštelės: „Dedu jas ant vokelių, galima kaip priedą prisegti Ir prie dovanos.“
Pašnekovė primena ir tai, kad gėles galima džiovinti ir knygose – iš tokių augalų jau po kelių savaičių gaminti dekoratyvius atvirukus ar knygų skirtukus. Galimybių kūrybai, tikina R. Kazakevičienė, daug, svarbu noras pažinti Lietuvos pievas ir gamtą, o pačių sukurtos puokštės namuose gali pakeisti brangių ir iš toli atvežamų augalų pirkimą: „Lietuvos gamta yra nuostabi ir įvairi. O pačių susirinktų ir sudžiovintų augalų dekoras – ilgalaikais ir tausojantis aplinką.“
