Hercogystės, karalystės, kunigaikštystės – 12 Europos monarchijų yra tokios pat skirtingos, kaip ir pats žemynas, rašo „Deutche Welle“. Žinoma, yra karalienės ir karaliai, bet taip pat yra vyskupas ir prezidentas. O dar nepamirškime Vatikano.
Andora
Didžiausia pagal plotą Europos mikrovalstybė yra įsikūrusi vaizdingame Pirėnų kalnų slėnyje tarp Prancūzijos ir Ispanijos. Andoros Kunigaikštystė yra unikali tuo, kad ją valdo du kunigaikščiai, nepriklausantys bajorų luomui: Ispanijoje reziduojantis Urgelio vyskupas, vienintelis kunigaikštis-vyskupas pasaulyje, ir Prancūzijos prezidentas, kuris laikomas teisiniu buvusių Prancūzijos karalių įpėdiniu.
Dvivaldystė atsirado dėl 13 amžiuje kilusio ginčo tarp Urgelio vyskupo – to meto feodalinio šios teritorijos valdovo – ir turtingos prancūzų bajorų šeimos, kuri norėjo būti nepriklausoma nuo bažnyčios. Ginčas buvo išspręstas – šalys susitarė dėl bendro valdymo.
Šiuo metu šalies valdymo forma yra parlamentinė monarchija, o du dabartiniai valstybės vadovai yra Joanas Enrico Vives i Sicilia (Urgelio vyskupas) ir dabartinis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Kalnuotoje Andoroje turizmas yra svarbus ekonomikos sektorius, ypač žiemą. Vienos dienos turistai į kunigaikštystę plūsta ištisus metus, ypač todėl, kad čia pakankamai pigus alkoholis ir tabako gaminiai.
Belgija
Karalius Pilypas yra Belgijos valstybės vadovas nuo 2013 m. Jis vadinamas ne Belgijos, o belgų karaliumi. Belgai yra ne jo pavaldiniai, o tiesiog tautiečiai.
Kitas Belgijos ypatumas yra tai, kad sosto įpėdinis nėra automatiškai palydimas į sostą, kai jo pirmtakas miršta ar atsisako sosto – pirmiausia jis turi duoti konstitucinę priesaiką.
Pilypas yra vedęs 13 metų jaunesnę karalienę Matildą. Jie turi keturis vaikus: kronprincesę Elisabeth, Brabanto kunigaikštytę, princesę Eleonorą ir du princus Gabrielį ir Emmanuelį.
Bulvariniai laikraščiai šiandien praktiškai neturi ką rašyti apie Belgijos karališkąją šeimą, kuri buvo visiškai kitokia Pilypo tėvų karaliaus Alberto II ir karalienės Paolos valdymo laikais.
Laukiniame septintajame dešimtmetyje karalienė Paola nepraleisdavo nė vieno vakarėlio; Belgijos karalius gaubė gandų apie nesantuokinius ryšius skraistė, pailiustruojama neišvengiamomis paparacių nuotraukomis. Karalius Albertas II pripažino turįs nesantuokinę dukrą, kuriai šiandien jau apie 50 metų.
Šiandieninė karališkoji šeima yra pakankamai žemiška ir rimtai žiūri į savo darbą. Būsimoji karalienė Elisabeth labiau išsiskiria elegantiškai paprastu stiliumi nei skandalingomis istorijomis.
Danija
Nuo 980 metų savo istoriją skaičiuojanti Danijos karališkoji dinastija yra viena seniausių pasaulyje. Jos valdoma teritorija apima nedidelę valstybę Šiaurės Europoje, Farerų salas ir Grenlandiją.
Karalienė Margarita II valdo šalį nuo 1972 m. Jos genealogiją galima atsekti iki Haraldo Mėlyndančio – pirmojo vikingo karaliaus.
Karalienės ekscentriška išvaizda yra jos vizitinė kortelė. Kad ir kokio amžiaus būtų, ji mėgsta spalvingus, ekstravagantiškus drabužius, visur jos pilna priėmimų metu – karalienė daug ir garsiai juokiasi. Vienas geriausiai žinomų jos drabužių – ryškiaspalvis lietpaltis, kurį ji visur vežasi su savimi, net ir vykdama iškylauti su Norvegijos karališkąja pora.
Galbūt Margarita II taip dažnai neberūko viešumoje, tačiau cigaretės iki šiol yra jos silpnybė. Ji piešia ir eksponuoja savo darbus galerijose bei muziejuose. Visa jos šeima užsiima labdara.
Margaritos vyras princas Henrikas mirė 2018 m., tačiau 82 metų karalienė vis dar kupina jėgų ir energijos – šiais metais ji švęs savo valdymo 50-metį.
Jos sūnūs, sosto įpėdinis princas Frederikas ir princas Joachimas, šeimą papildė gausiu anūkų būriu. Sosto įpėdinis princas Frederikas ir Danijoje itin populiari jo žmona Mary augina keturis vaikus. Jo brolis Joachimas turi du sūnus iš pirmosios santuokos ir dar vieną princą ir vieną princesę su antrąja žmona Marie.
Įdomus faktas: brolių žmonos ne tik yra bendravardės, jos labai panašios viena į kitą, o jų gimtadienius skiria tik viena diena.
Lichtenšteinas
Lichtenšteino Kunigaikštystė yra unikali, nes valstybę kartu valdo kunigaikštis ir žmonių renkami atstovai. Jau 300 metų kunigaikščio šeima valdo nedidelę kunigaikštystę, įsiterpusią tarp Vakarų Austrijos ir Šveicarijos.
Šeima yra užsibrėžusi siekti tvarumo, propaguoja kultūrą ir mokslą. Dabartinis valstybės vadovas princas Hansas-Adamas II eina pareigas nuo 1989 m. Jo žmona Marie mirė 2021 m. rugpjūtį. Sosto įpėdinis Aloisas, vyriausias iš keturių suvereno vaikų, yra vedęs Bavarijos kronprincesę Sophie.
Tačiau kur kas ekstravagantiškesnė pora yra princas Maximilianas ir jo elegantiškoji princesė Angela. Ji kilusi iš Panamos, turi afrikietiško kraujo ir yra sėkminga verslininkė. Nuo pat poros vestuvių 2000 metais Angela priklauso Europos aukštuomenei, tačiau bulvarinė spauda jos nepersekioja. Ji, kaip ir visi likę šeimos nariai, kruopščiai slepia savo asmeninį gyvenimą.
Tačiau kunigaikščio šeima jokiu būdu nesistengia laikytis atokiau nuo savo maždaug 35 tūkstančių pavaldinių. Juos galima sutikti kirpykloje, kavinėje ar kopiančius į kalnus. Visi šeimos nariai nuoširdūs ir žemiški, o kunigaikštis kartais pasveikinamas šūkiu „Hoi Förscht“ (liet. Sveikas, prince).
Kunigaikščio šeima ir Lichtenšteino žmonės kasmet renkasi Vaduzo pilyje oficialiai švęsti nacionalinės šventės, po to – aperityvas Rožių sode ir linksmybės sostinėje Vaduce.
Liuksemburgas
Šalies vadovas yra Jo Karališkoji Didenybė Didysis Hercogas Henri, Nasau ir Burbono-Parmos princas. O trumpiau tiesiog Henri.
Jis savo eina pareigas nuo 2000 m., tačiau jo funkcija iš esmės yra atstovavimas šaliai. Jis negali priimti įstatymų, bet jis gali juos paskelbti. Jis gali paleisti parlamentą ir skirti ministrus, bet neprisiima jokios politinės atsakomybės, laikydamasis principo: „Didysis kunigaikštis viešpatauja, bet nevaldo“.
Jo žmona, didžioji kunigaikštienė Maria Teresa, visada yra šalia jo. Ji yra, kaip sakoma, prastuomenės atstovė – jos šeima kilusi iš Kubos. Maria Teresa rūpinasi švietimu, padeda žmonėms, turintiems skaitymo ir rašymo sunkumų (jos sūnus Louisas serga disleksija), ir yra pasišventusi kovotoja su smurtu prieš mergaites ir moteris.
Nors Henri yra labai populiarus tarp liuksemburgiečių, Maria Teresa buvo patekusi į žiniasklaidos nemalonę – 2019 m. išplatintame Jeannoto Waringo pranešime ji buvo kaltinama tyčiojimusi iš rūmų personalo. Bylą, dėl kurios valstybėje buvo kilusi šiokia tokia krizė, tyrė generalinė prokuratūra. Iki šiol valdančioji pora kaltinimus neigia.
Hercogai turi penkis vaikus. Vyriausias sūnus yra sosto įpėdinis didysis Liuksemburgo kunigaikštis Guillaume`as, vedęs Belgijos grafo dukterį princesę Stephanie. Bulvarinių laikraščių džiaugsmui jų sūnui princui Charlesui 2022 m. gegužę sukako dveji.
Monakas
Mikrovalstybė Žydrojoje pakrantėje, Prancūzijos pietuose, yra tapusi turto, prabangos ir gero gyvenimo simboliu, bent jau nuo 1956 metų, kai kunigaikštis Rainier vedė JAV aktorę Grace Kelly. Kunigaikštiene tapusi Gracia Patricia spindėjo ant bulvarinių leidinių viršelių; gražuolės vyras kunigaikštis nublanko jos pašonėje.
Pora susilaukė trijų vaikų: Caroline, Stephanie ir Alberto. 1982 metais kunigaikštienė žuvo autoavarijoje. Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose jos vaikai, ypač dukterys, nedavė atsikvėpti bulvarinės spaudos žurnalistams ir fotografams.
Šiandien Monaką valdo dar vienas Grimaldžių dinastijos atstovas kunigaikštis Albertas II. Atsakomybę už šalį jis dalinasi su parlamentu. Albertas yra vedęs 20 metų jaunesnę buvusią plaukikę iš Pietų Afrikos Charlene Wittstock. Pora susilaukė dvynių.
Nyderlandai
Olandai myli savo karalių. Kiekvienais metais jo gimimo dieną švenčiama „Koningsdag“ – linksma šventė, kurios metu karališkoji šeima keliauja po šalį, lankydama provincijų bendruomenes. Orange-Nassau dinastijos tęsėjos karališkosios šeimos garbei tą dieną visa šalis nusidažo oranžine spalva.
Karalius Vilemas-Aleksanderis šalį valdo nuo 2013 m., kai soste pakeitė savo motiną, olandų numylėtą karalienę Beatričę. Jis yra vedęs argentinietę Maximą, turinčią ispanų, baskų ir italų kraujo. Karališkoji šeima augina tris vaikus: kronprincesę Amaliją ir princeses Alexią bei Arianę.
Tačiau net ir „oraniečiams“ nepavyko visiškai išvengti skandalų. Šalį supykdė karališkosios poros sprendimas 2020 m. spalį vykti į Graikiją, nepaisant augančio COVID-19 užsikrėtimo atvejų skaičiaus. Norėdami nuraminti pasipiktinusius piliečius, jie sutrumpino atostogas, išskrido namo ir atsiprašė vaizdo žinute.
Niekada anksčiau Nyderlandų karališkosios poros nėra taip nuoširdžiai atsiprašinėjusios savo tautos kaip Maxima ir Vilemas-Aleksanderis.
Norvegija
Karalius Haraldas V Norvegiją valdo nuo 1991 m. Nuo 1968 m. jis yra vedęs Sonją Haraldsen.
2021-aisiais pora atšventė savo valdymo 30-metį. Jie turi du vaikus: sosto įpėdinį princą Haakoną ir princesę Marthą Louisę. 2001 m. Haakonas susituokė su Mette-Marit, vieniša nesantuokinio sūnaus motina, kurios gyvenimo istorija prieš vestuves buvo plačiai aptarinėjama bulvarinėje spaudoje.
Sosto įpėdinis Haakonas ir princesė Mette-Marit susilaukė dar dviejų vaikų: princesės Ingrid Alexandros ir princo Sverre`o Magnuso.
Kol karališkoji pora Haraldas ir Sonja tyliai vykdo savo pareigas, sosto įpėdinis ir jo žmona vis užkliūva žiniasklaidai tai dėl Mette-Marit svorio problemų, tai dėl tariamo mokesčių švaistymo, tai vėl ir vėl grįžtant prie ne itin pavyzdingos būsimosios karalienės praeities ir problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo jaunystėje.
Norvegijos karališkoji šeima artimai bičiuliaujasi su Danijos ir Švedijos karališkosioms šeimoms. Mette-Marit ir Švedijos kronprincesė Victoria yra geriausios draugės.
Ispanija
Karalius Pilypas VI eina pareigas nuo 2014 m. Jis pakeitė savo tėvą Juaną Carlosą, kuris atsisakė sosto kilus įvairiems skandalams, įskaitant kaltinimus kyšininkavimu.
Pilypas, jo žmona Letizia ir jųdviejų dukterys Leonor ir Sofia yra tikra pavyzdinė šeima – kaip iš paveikslėlio.
Tačiau tai pasiekti nebuvo lengva. Būsimo karaliaus tėvai jau buvo atmetę dvi kandidates į sūnaus merginas ir galbūt žmonas, kol Pilypas susitiko ir pamilo žurnalistę Letizia Ortiz.
Didžiulio žiniasklaidos ažiotažo lydima Ispanijos karališkoji pora susituokė 2004 m. gegužės 22 d. Žiniasklaida daugiausia dėmesio skyrė gražuolei Letiziai, kurios liekna figūra ne kartą paskatino gandus apie anoreksiją.
Privataus poros gyvenimo detalės retai kada atskleidžiamos visuomenei.
Švedija
Švedijos karališkoji šeima palaiko glaudžius ryšius su Vokietija. Galima sakyti, kad dabartinė karalienė žengė iš realybės tiesiai į pasaką – 1972 metų Miuncheno olimpinėse žaidynėse vokietė, vardu Silvia Sommerlath, susipažino su Švedijos sosto įpėdiniu princu Karoliu Gustavu. 1976 metais pora susituokė.
Karolis Gustavas į Švedijos sostą įžengė 1973-iaisiais. 1980 m. šalis tapo pirmąja monarchija, kuri iš dalies pakeitė sosto paveldėjimo įstatymą ir įvedė lyčių atžvilgiu neutralią paveldėjimo sistemą.
Karolis Gustavas ir Silvia turi tris vaikus: kronprincesę Viktoriją, princą Carlą Philipą ir princesę Madeleine. Visi trys yra susituokę ne su aristokratijos atstovais ir tai tarsi priartina karališkąją šeimą prie paprastų Švedijos žmonių.
Karališkoji šeima labai populiari, o fotografai tiesiog dievina augantį pulką mažųjų princų ir princesių, kurie be didesnių pastangų pasiglemžia visą aplinkinių dėmesį.
Jungtinė Karalystė
Karalienė Elžbieta II soste nuo 1952-ųjų. Didžiosios Britanijos karaliene ji tapo būdama vos 25-erių.
2022 m. balandį jai sukako 96-eri, o 2022 m. birželio 2 d. ji atšventė savo gimtadienį ir platininį jubiliejų – 70-ąsias valdymo metines – bei tapo ilgiausiai valdančia Europos monarche.
Didžiosios Britanijos karališkoji šeima yra bene populiariausia Europoje, iš dalies Elžbietos II dėka.
Jos karūnavimas 1953-aisiais virtu didžiuliu žiniasklaidos spektakliu, kurį per televiziją žiūrėjo 300 mln. žmonių.
Žiniasklaida niekada neprarado susidomėjimo Didžiosios Britanijos karaliene, sekdama kiekvieną skandalą šeimoje, kiekvieną tragediją, nesvarbu, ar tai būtų jos sesers Margaret išsišokimai, ar jos sūnaus princo Charleso ir ledi Dianos drama, tragiškai pasibaigusi populiariosios princesės istorija, ar gaisras Vindzoro pilyje, sekso skandalas, susijęs su jos sūnumi princu Andrew, anūko Harry atskyrimas nuo šeimos, ar karalienės vyro princo Philipo mirtis 2021 metais.
Karalienė išgyveno ne vieną pakilimą ir nuopuolį, tačiau išlieka nepajudinamai rami ir tvirta.
Jungtinė Karalystė keturias dienas šventė jos platininį jubiliejų – dirbantiems žmonėms net buvo suteiktas papildomas laisvadienis.
Vatikanas
Vatikanas yra pripažintas mažiausia valstybe pasaulyje. Šalis, kurios plotas prilygsta maždaug 60 futbolo aikštynų, yra įsikūrusi Italijos sostinėje Romoje ir įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Jos vadovas yra popiežius, kuris taip pat yra ir Romos katalikų bažnyčios vadovas.
Popiežius Pranciškus buvo išrinktas popiežiumi 2013 metais. Valdymo forma Vatikane yra vadinamoji renkamoji monarchija – Valstybės vadovas renkamas kardinolų ir netenka pareigų tik miręs arba atsistatydinęs. Popiežiui priklauso įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžia. Nėra valdžios pasidalijimo su kita demokratine institucija, pavyzdžiui, parlamentu, todėl Vatikanas yra absoliuti monarchija.
