„Euroviziją“ užkariavusios grupės „Kalush Orchestra“ lyderis Olehas Psiukas dėl vietos ant scenos ir tarptautinio pripažinimo turėjo pakovoti – kažkada, kad užsidirbtų, jis turėjo lieti prakaitą fabrike, statybose, o pradėjęs kurti savo dainas, buvo įtrauktas ir į audringų vakarėlių bei svaigalų liūną. Jis sako, kad valia – didžiausia jo stiprybė, ir šiandien džiaugiasi į pasaulį žvelgdamas blaiviomis akimis.
„Esu tikras, kad Ukraina kitais metais „Euroviziją“ rengs naujoje, atstatytoje, klestinčioje šalyje, dar geresnėje, nei buvo iki šio karo“, – dar prieš pirmąjį pusfinalį LRT sakė grupės lyderis O. Psiukas, pridūręs, jog į konkursą atvyko tam, kad primintų, kokia graži, autentiška ir originali Ukrainos muzika.
Tiesa, „Eurovizija“ save pristato kaip nepolitinį konkursą, tad apie situaciją Ukrainoje per konkursą buvo kalbama puse lūpų, o ir patys atlikėjai vengė aštrių pareiškimų. Vis tik jų dainai nuskambėjus finale, grupės lyderis ištarė: „Visų jūsų prašau, padėkite Ukrainai, Mariupoliui, padėkite „Azovstal“ dabar pat.“
Po finalo vykusioje konferencijoje jis sakė, kad jei šių žodžių kainą būtų diskvalifikacija, ją sumokėtų, kad tik padėtų žmonėms. Jis taip pat pridūrė, jog nors yra toli nuo namų, dėl to, kas vyksta Ukrainoje, jis nesijaudina mažiau, nei būdamas gimtinėje: „Nerimas peržengus gimtinės sienas nesibaigė, nes ten liko mano šeima, draugai, artimieji. Ir kartais net ramiau būti šalia, nes tada žinau, kad galiu jiems padėti.“
2022-ųjų „Euroviziją“ ukrainiečiai laimėjo užtikrintai – nors išdalijus komisijos balus jie ir nebuvo tarp lyderių, daugiau kaip 400 žiūrovų skirtų balų užteko, kad jie pakiltų į pirmąją vietą ir taptų nepavejami. Pergalė „Eurovizijoje“ grupės lyderiui tapo ir savotiška dovana – gegužės 16-ąją jam sukako 28-eri.
Olehas yra kilęs iš nedidelio miestelio Kalušo, kurio vardu pavadino ir savo grupę. Jis – vienturtis inžinieriaus Romano ir pardavėjos Stefanios sūnus. Gimtajame atlikėjo mieste gyvenančius tėvus Olehas labai gerbia, tėvui sakosi esantis dėkingas už griežtą, bet teisingą auklėjimą, o meilę mamai reperis sudėjo ir į jos vardu pavadintą dainą „Stefania“, kuri ir nugalėjo konkurse.
Tiesa, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, šis kūrinys įgijo naują prasmę. Rytą po Ukrainai pergalingo „Eurovizijos“ finalo, grupė pasidalijo oficialu dainos nugalėtojos vaizdo klipu, kuriame – šalį purtančio karo vaizdai.
Šiandien su rožine kepuraite ant scenos pasirodantis Olehas garsus ne tik savo šalyje, bet ir visoje Europoje, tačiau jo kelias link svajonės nebuvo lengvas. Nors dar paauglystėje pademonstravo pirmuosius kūrybinius bandymus, sulaukusius bendraamžių palaikymo, iš pradžių jam teko paragauti visokių darbų – jis dirbo ir konditerijos fabrike, ir statybose.
Mažame miestelyje saviraiškai vietos neradęs Olehas periskėlė gyventi į Lvivą, kur įgijo aukštąjį išsilavinimą miškininkystės universitete, o baigęs studijas pradėjo dirbti medienos įmonėje. Tiesa, jau studijuodamas jis užmezgė ryšius su repo atstovais, rašė dainas, koncertavo pogrindiniuose vakarėliuose, sukūrė kelias dešimtis demo įrašų, tačiau, kaip pats yra svarstęs, plačiau paskleisti savo kūrybą buvo sunku, nes šalia neturėjo bendraminčių.
Viskas pasikeitė po 2019-ųjų, kai feisbuke jis paskelbė apie savo planus kurti hiphopo grupę ir prie jo prisijungė atsiliepę Ihoris Didenčiukas ir МС Кilimеn. Ši trijulė tapo grupe „Kalush“, kurios veikla sudomino amerikiečių leidybos kompaniją „Def Jam“. Grupė išleido dešimtis singlų ir porą albumų bei subūrė šimtus tūkstančių gerbėjų.
Tiesa, pradėjęs muzikuoti O. Psiukas buvo įsisukęs į audringų vakarėlių ir svaigalų liūną. Atlikėjas nemažai yra kalbėjęs apie savo kovą su priklausomybe nuo narkotikų. Suspilne.media dabar jis sakosi visų priklausomybių atsikratęs: „Valią laikau didžiausia savo stiprybe. Atsisakiau visko, ko galėjau, visų narkotikų, alkoholio, nustojau kramtyti nagus, atsisveikinau su netinkamomis merginomis. Priklausomybių nebėra.“
O. Psiuko tėvai sūnų visada labai palaikė, tad ir konkurso metu grupės lyderis nuolat susirašinėjo su mama, kuriai ir skirta daina „Stefania“. Tiesa, jo žodžius mamai dažnai perduodavo Oleho mergina Oleksandra, kurią pirmiausia čiupo į glėbį, kai tik su pergale sugrįžo į tėvynę.
Beje, būdamas konkurse ir rankose dar neturėdamas nugalėtojų statulėlės, už palaikymą karo akivaizdoje O. Psiukas dėkojo ir Lietuvai. „Žinome apie Lietuvos ir jos žmonių palaikymą, tikrai jį jaučiame, norime padėkoti visiems Lietuvos žmonės už paramą, norime palinkėti taikos, laimės ir sveikatos kiekvienai lietuvių šeimai“, – kalbėdamas su Ramūnu Zilniu linkėjo O. Psiukas.
