Atvykęs į šaudymui su partneriais nusipirktą sklypą verslininkas Marius Krikščiūnas suprato, ką turįs daryti. Netrukus pirtelė tapo jo namais, o aplinkui Brazdu Bee pasivadinęs vyras ėmė kurti naują, natūralumu paremtą gyvenimą. LRT PLIUS laidoje „Gyvenk kaip galima švariau“ jis pasakoja apie pasikeitimus: nebevartoja mėsos ir alkoholio, vaikšto basas, nebesinaudoja dušu, sodina miško sodus...
„Brazdas yra ta medžiaga, kai nulupi žievę ir ant medžio yra tokia slidi plėvelė, kuri gydo žaizdas, gydo medį, perduoda viską, kas jam reikalinga, į viršų ir jį apsaugo“, – paaiškina pašnekovas.
Marius Krikščiūnas, dar žinomas kaip Brazdas Bee, dešimtį metų gyvena sodyboje Klaipėdos krašte, Katkų kaime. Čia jis vis iš naujo atranda savo laimę. Gamtininkas, žolininkas, pirtininkas, Rytų medicinos žinovas, miško sodų kūrėjas ir bičių gerbėjas kardinaliai pakeitė savo gyvenimą. Padaręs daug su tvaria kasdienybe susijusių atradimų Marius suprato, kad pats metas jais pasidalinti ir su kitais.
„Žolininkavimą, pirtininkavimą, masažų darymą – visa tai perėjau. Studijavau kinų mediciną, bet reikia patirties. Tapo aišku, kad žinios nėra išmintis. Išmintis yra žinių pritaikymas“, – sako jis.
Bitės, miško sodai, akmenų labirintai ir daugybė kitų su natūralumu susijusių dalykų šio vyro gyvenime atsirado palyginti neseniai. Ilgus metus Mariaus veikla ir pomėgiai buvo visiškai kiti. Jis daug dirbo automobilių detalių versle, mėgo šaudyti. Kadaise būtent dėl sportinio šaudymo kartu su dviem partneriais įsigijo ir didelį žemės sklypą. Tačiau pabuvus gamtoje į galvą atėjo suvokimas, kad čia, neįžengiamuose šabakštynuose, jis nori ne kurti šaudyklą, o nuolatos gyventi.
„Atvažiavau vienas, tiesiog stovėjau prie pirtelės ant kalniuko ir užsižiūrėjau į saulę. Manau, kad netekau kontrolės, nežinau, kur buvo sąmonė. Gal ir buvau sąmoningas, bet protas visiškai užsidarė. Nebuvo jokių minčių, jokių mąstymų. Atsigavau, kai sušalau. Tas stovėjimas truko apie 40 minučių. Ten kažkas įvyko: nemačiau jokių vizijų, bet supratau, ką reikia daryti.
Sėdau į mašiną, truputį apšilau ir, nepasiekęs namų, paskambinau savo kolegoms iš klubo, dviem pagrindiniams partneriams. Norėjau, kad jie parduotų man savo dalis. Jie davė sutikimą dar negrįžus namo. Vasarą aš jau čia atsidūriau – pirtelėje“, – pasakoja laidos herojus.
Paprasčiausia pirtis, o aplink ją – didžiuliai natūralios gamtos plotai. Štai tokioje vietoje atsidūrė nuo civilizacijos pabėgęs Marius. Pagyvenęs čia jis suprato, kad kelio atgalios nebėra, tad atsitraukė nuo visų savo verslų ir pabandė pasimatuoti asketišką gyvenimą.
„Dingo šaldytuvas, televizorius, dušas. Dingo tos erdvės vaikščiojimui, tvarkymui – turi tik lovą, katiliuką, buržuiką. Ir viskas buvo gerai, buvo kažkokia vidinė motyvacija“, – pamena vyras.
Įsikūręs svajonių erdvėje ir iš Mariaus Krikščiūno virtęs Brazdu Bee jis pajuto, kad būtų puiku turėti daugiau bendraminčių. Taigi vienas iš naujausių jo tikslų – suburti darnią, panašių tikslų siekiančią žmonių bendruomenę.
Apie 4–5 metus nėjau į dušą ir nenaudoju muilo. Nebėra blogo kvapo, gal dėl mitybos, nežinau. Nesijaučiu diskomfortiškai, o higiena yra kassavaitinė. Beveik kiekvieną šeštadienį yra kuriama pirtis.
„Gyventi gentyje yra lengviau. Bendruomeninis gyvenimas – kai ne kiekvienas prisipirkęs kažkokių įrankių, o mes galime mainytis, daryti talkos būdu. Kažkas į kažką krypsta labiau, kažkas gali auginti rugius, kažkas duoną mėgsta kepti ir kepa. Taip dabar ir vyksta, nes yra seni kaimynai Romas su Algimantu. Jie jau daugiau nei metus kas savaitę atneša kepaliuką duonos. Vyksta tokie mainai. Mes laikome vištų, bet kiaušinių nevalgome, tai daliname visiems vištas“, – aiškina pašnekovas.
Marius nevalgo mėsos, negeria alkoholio. Pagyvenus laukinėje gamtoje šie pokyčiai į kasdienybę atėjo be didelių kančių, nors anksčiau atrodė, kad būti vegetaru – neįmanoma.
„Atsikėliau kažkokį rytą, nieko neturėjau, buvo tik vytinti elnienos kumpiai (tą receptą iki šiol dalinu, labai nuostabus, sakau, jeigu valgote, tai valgykite nesugadintą mėsą). Ir aš tą rytą supratau, kad nebevalgysiu mėsos, tiesiog ji man nereikalinga. Ir aš sakau: sudie, kumpi. Ir viskas. Tiesiog taip įvyko – daug kas įvyko lengviausiu keliu“, – tikina jis.
Naujajame Brazdo Bee gyvenime neliko ne tik senų kompanijų, bet ir daugelio mums įprastų daiktų ar patogumų. Vyras nenaudoja šampūnų, kojines nešioja tik žiemą, o kadangi vertina darnų ryšį su gamta, užvis labiau mėgsta maudytis nuogas.
„Apie 4–5 metus nėjau į dušą ir nenaudoju muilo. Nebėra blogo kvapo, gal dėl mitybos ar dėl mažos mitybos, nežinau. Nesijaučiu diskomfortiškai, o higiena yra kassavaitinė. Beveik kiekvieną šeštadienį yra kuriama pirtis“, – pasakoja Marius.
Savitu gyvenimo būdu vienus stebinantis, o kitus žavintis Brazdas daug labiau nei savimi rūpinasi gamta. Miškas jam – šventa vieta, kuri šiais laikais, deja, primiršta ir nepelnytai nuvertinama, nors būtent miškas yra gyvybiškai svarbus visai ekosistemai.
„Miško iškirtimas yra ekologijos pažeidimas. Krūmeliai, gėlės, vabzdžiai, paukščiai, gyvūnai, netgi oras yra miško dalis. Iškirtę mišką mes visko netenkame, viskas išdžiūva, paukščiai atsitraukia, vabalų nebėra, gyvūnai irgi pasitraukia ir oras dingsta. Tai susiję ir su lietumi, ir su drėgme. 80 proc. upelio vandens yra ne iš lietaus, o miško rasos“, – teigia jis.
Geriausias laikas pasodinti medį buvo prieš 20 metų, kitas geriausias laikas – dabar, sako sveikuolis gamtininkas, jau gerą dešimtmetį kuriantis natūralius sodus. Esminis jų išskirtinumas – miško pavyzdys, kai medžiai ar krūmai nei labai prižiūrimi, nei laistomi. Susikūrus gamtos harmonijai viskas kuo puikiausiai dera, be to, tokiose vietose veši ne tik augalai, bet veisiasi vabzdžiai, paukščiai, gyvūnai.
„Čia yra susiformavęs šioks toks avietynas. Avietės yra kelis kartus skanesnės negu naminės, kaip žmonės beaugintų – ekologiškai ar neekologiškai. Augalas laukinėje terpėje surenka daug įvairių mineralų. Skonį suteikia ne angliavandeniai, riebalai, baltymai, jie yra beskoniai, skonis yra mineralas. Kad tuos mineralus sutrauktų, augalai turi turėti daug šaknų, nes turi kovoti dėl vandens“, – aiškina pašnekovas.
Bitininkauja irgi natūraliai
Dar vienas Mariaus pomėgis – gamtinė žemdirbystė, kurios esmė – augalų mulčiavimas. Sveikuolis žino, kad daugelis tai daro žole ar šienu, tačiau jam labiausiai pasiteisino kaimyno Arūno atradimas – pluoštinių kanapių lukštų mulčas. Kanapės turi daug daugiau mineralų, nes turi daugiau žalios masės, sako jis.
Sezono metu Brazdas Bee išmoko prasimaitinti tik tuo, kas užauga jo daržuose ir miško soduose. Žiemą, kai visas šis gėris – tik gražus prisiminimas, jį gelbsti įvairūs konservai, džiovintų augalų arbatos ir prieskoniai.
„Mano eksperimentas – balandos. Nuskyniau dar nežydinčias, kol dar nėra burbuliukų, pabandysiu sudžiovinti maistui, pažiūrėsime, ar išeina miltai. Lyg kepant blynus su avinžirniais, su žolėmis labai gerai išeina. Balanda prieš špinatus laimi kovą dėl savo naudingumo“, – pasakoja Marius.
Dilgėlės pavasarį yra vienas pirmųjų maistų. Pradeda lįsti miškinis builis, tada dilgėlė, tada garšva, vėliau visi kiti: žliūgė, balandos ir taip toliau, bet visą laiką gamta sudėlioja taip, kad tu gali pasipildyti chlorofilo ir kitų medžiagų.
Prabilęs apie vaistažoles ir jų naudą sveikatai Brazdas siūlo atsigręžti į protėvius. Juk jie daugiausia misdavo tuo, ką rasdavo gamtoje, ir tikrai buvo sveikesni. „Anksčiau kaime užteko tik vieno felčerio, o dabar ant kiekvieno kampo – privati klinika“, – pastebi sveikuolis. Dar vienas jo paties išradimas – miško sodas, kuriame auga galybė vaistažolių. Ten sukurtas ir išskirtinis akmenų ir čiobrelių labirintas, kurį perėjus ir grįžus atgal nueinama 800 metrų. Tai geras pasivaikščiojimas nuraminti savo galvelę, sako vyras.
Ne tik labirinte, bet ir visame miško sode labai daug akmenų. Ir jie čia – ne dėl grožio. Marius įsitikinęs: akmenys kaupia šilumą. „Toje vietoje tu gali augalą pasodinti anksčiau. Kai būna birželio mėnesį plius dešimt, o tada minus vienas du – nuo to bandau pabėgti“, – kalba Brazdas.
Žiemą, kai ir gamtinis daržas, ir miško sodai miega po sniegu, Marius su nostalgija prisimena pavasarį, laiką, kai vos pašildžius saulei į paviršių ima kaltis natūralūs, organizmą stiprinantys ir kiekvienam itin naudingi vitaminai.
„Dilgėlės pavasarį yra vienas pirmųjų maistų. Pradeda lįsti miškinis builis, tada dilgėlė, tada garšva, vėliau visi kiti: žliūgė, balandos ir taip toliau, bet visą laiką gamta sudėlioja taip, kad tu gali pasipildyti chlorofilo ir kitų medžiagų. Dilgėlių kažkada buvau atsivalgęs – nedarykite sunkaus koktelio, nes ten yra labai daug geležies, sutirština kraują. Bet pavasarį galite valgyti, kol lapeliai raudoni, tirštinimo nebus“, – tikina Marius.
Tvarumo puoselėtojas yra ir už tai, kad geriau ne pirkti, o rasti būdų, kaip reikiamą daiktą pasigaminti pačiam. Pavyzdžiui, takelį jis sukonstravo iš paprasčiausių padėklų. Taip antram gyvenimui prikeliamas daiktas, o tau – nauda.
Dar viena didelė Brazdo Bee aistra – bitininkystė. Vyras įsitikinęs: tie, kas bites laiko norėdami užsidirbti, griauna gamtos darną. Viskame natūralumą vertinantis Brazdas Bee ir bitininkauja natūraliai. Jis siekia, kad bitėms būtų patogu, kad jos jaustųsi kaip kadaise, kai dar gyveno tik medžiuose, tad visus avilius įkurdino aukštai, beveik medžių lajose.
„Šiemet perėjau prie aštuonkampių avilių. Tai drevės imitacija – yra įdėti pagaliukai ir jos „siūna“. Ta drevė yra sudaryta iš tokių dėžučių. Bitininkavimas vyksta ne su rėmeliais, o dėžėmis“, – aiškina bitininkas.
Visi bičių produktai, anot Brazdo, yra neapsakomas gėris ir didžiulė koncentruota energija, kurią puikiai pasisavina mūsų organizmas. Tie, kam rūpi sveikata, turėtų vartoti ir medų, ir bičių pikį, ir duonelę, ir kitus produktus. Paties Mariaus ateities planuose – bičių lova, kitaip vadinama bičių SPA. Ji gydys nuo pavargimo, depresijos, streso.
„Visada klausia, kodėl bitininkai yra sveikesni nei kiti? Vienas senas sibirietis atsakė: jūs galite nusipirkti visus bičių produktus, bet negaunate kvapo, kuris yra pakėlus dangtį. Bičių terapija, lovos taip ir atsirado. Vibracijos, kvėpavimas tuo kvapu – tiesiog atsiguli ir pusę valandos guli. Protui duodi programą, kad reikia ateiti ir gydytis, gali stebėti, kvėpuoti, gal per langą žiūrėti, kaip bitės grįžta“, – pasakoja pašnekovas.
Ir net visa tai – anaiptol ne visos Brazdo Bee gyvenimo idėjos. Naujus užmojus diktuoja kasdienybė ir, žinoma, šiuolaikinio gyvenimo realijos. Tačiau, kas beįvyktų, pagrindinis jo tikslas išlieka toks pat: nenutolti nuo natūralios gamtos ir nuo savojo prigimimo.
Plačiau – sausio 22 d. laidos „Gyvenk kaip galima švariau“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
