Avokadą lietuviai labai pamėgo, noriai valgo ir išbando vis naujuose patiekaluose, tačiau kartais išsirinkti ar sunokinti šį įnoringą vaisių – tikras galvos skausmas. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ avokadų tiekėja Gintarė sako, kad avokadai greičiau sunoks prie bananų, obuolių, kivių, bet „akmeninis“ avokadas gali toks ir likti, jei buvo per anksti nuskintas ar per ilgai stovėjo šaldytuve.
Žalias, akį traukiantis ir apetitą žadinantis avokadas naudojamas tiek virtuvėje, tiek kosmetikos pramonėje. Šis vaisius – kupinas polinesočiųjų riebalų ir įvairiausių vitaminų, todėl apie jo naudą mūsų organizmui sklando legendos. Kur legendos, o kur faktai?
Atrodo, vartotojai jau gerai pažįsta avokadus. Dauguma juos valgo dažnai ir žino, kuo ypatingos jų maistinės savybės. Pasak dietologų, bene geriausia avokado sudėtinė dalis – jame esantys riebalai, nes yra vertingesni už gyvūninės kilmės riebalus.
„Jie visai kitos kilmės – aliejinės. Jų sudėtis skiriasi nuo anksčiau paminėtų sočiųjų riebalų rūgščių. Tai nesočiosios, arba polinesočiosios, riebalų rūgštys, rekomenduojamos kardiologinėmis ligomis sergantiems pacientams arba žmonėms, kuriems gresia susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – pasakoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.
Avokaduose gana daug blogąjį cholesterolį organizme mažinančių maistinių skaidulų. Viename avokade yra apie ketvirtadalį reikalingos skaidulų paros normos. „Suvalgius avokadą lieka suvalgyti mažiau duonos, kruopų, tai profilaktika nesusirgti cholesterolio sankaupomis pasireškiančia ateroskleroze“, – priduria ji.
Pasak dermatologės Ingos Kisielienės, avokaduose daug vitaminų E, C, kuris veikia kaip antioksidantas, biotino, kuris labai gerai nagams ir plaukams, ypač skilinėjantiems, tad šie vaisiai tikrai turėtų būti įtraukti į racioną.
„Labai gerai veikia linkusią sausėti odą. Jeigu valgome daugiau avokadų, minėtos medžiagos labiau ją drėkina, turi priešuždegiminių savybių. Tad žmonės, turintys polinkį į egzemą arba sausesnę odą žiemos metu, gauna daug naudos iš avokado. Taip pat avokadas turi kolageno ir elastino skaidulų gamybą skatinančių savybių, dėl to oda tampa elastingesnė“, – vardija dermatologė.
Avokaduose gausu ir folio rūgšties, yra ir B grupės vitaminų, nemažai magnio ir kalio. Nieko keisto, kad skatinama valgyti daugiau avokadų.
Parduotuvėse kartais pasirodo kokia nauja avokado rūšis, pavyzdžiui, avokadas gigantas, sveriantis pusę kilogramo.
„Tai – vienas didžiausių avokadų. Jie labai mėsingi, saldūs, turi gerą poskonį. Man labai patinka juos dėti į salotas. Dažniausiai juos galima nusipirkti jau vidutinio kietumo, o ne labai kietus“, – sako kulinarijos studijos šefė Aistė Švetkauskė.
Avokado vaisių prieš 10-metį Lietuvoje būdavo ir sunku rasti, ir jų įsigydavo vos vienas kitas pirkėjas. Praeityje tikra egzotika, šiandien avokadas – įprastas produktas mūsų virtuvėse. Apie tai, kaip ir kur auginami obuoliai ir pomidorai, žino daugelis vartotojų, o apie avokadus tą galėtų pasakyti vos vienas kitas. Pastabesni perskaito, kokia kilmės šalis nurodyta etiketėje, tačiau apie jų auginimą informacijos beveik negauna.
Ispanijoje gyvenanti Gintarė Čivilienė sako, kad avokadai auga netoli jos namų ir ji gali savo akimis pamatyti, kaip ir kur bręsta šie vaisiai.
Jį reikia nuskinti nesunokusį, nes veš iš tolimų kraštų, o tai labai rimta problema, nes ne visada būna užaugęs iki tam tikro dydžio.
J. Dobrovolskienė
„Avokadams reikia šilto, ramaus klimato, kad nebūtų per karšta, per šalta, per drėgna, negali stovėti jokio vandens, jis turi nutekėti. Avokadų miškas, kurį mačiau, buvo tarp kalnų. Buvo labai gražu“, – pasakoja ji.
Labai gražus, bet ir labai trapus vaisius: jei nukrenta, kad ir iš 10 centimetrų aukščio, toje vietoje po kurio laiko pajuoduos. Tokią žalą avokadams gali padaryti ir prekyvietėse juos maigantys ir taip sunokimą tikrinantys vartotojai. O neretai jie būna apdaužomi dar prieš patekdami į parduotuves.
„Sako: kodėl avokadas toks brangus? Jis reikalauja priežiūros. Nėra taip, kad kaip obuoliukus susirinkai į dėžutę ir viskas. Jį reikia švelniai padėti, sunokinti ir dar švelniau elgtis, kol pristatai klientui. <...> Vaisių medis pradeda duoti tik po 10 metų. Jam reikia daug metų augti. Tai dar viena sąlyga, kodėl avokadas brangus“, – kalba avokadų tiekėja G. Čivilienė.
Svarbu ne tik tinkamai nuskinti avokadą ir atsargiai su juo elgtis, bet ir žinoti, kaip jį transportuoti, nes tai irgi gali pakenkti vaisiui.
„Jį reikia nuskinti nesunokusį, nes veš iš tolimų kraštų, o tai labai rimta problema, nes ne visada būna užaugęs iki tam tikro dydžio. Žievė gan stora, kaulas užima didžiąją dalį vaisiaus tūrio, o minkštoji dalis labai kieta ir taip ir neprinoksta. Tai didžiausias šio vaisiaus minusas: gali nusipirkti ir nesulaukti, kada jis prinoks ir bus skanus, vertingas, valgomas“, – pažymi dietologė.
Tikra tiesa, sako avokadų tiekėja: šie vaisiai subręsta ant medžio, bet prinoksta tik nuskinti. Tai ne obuolys, kurį nusiskynęs nuo medžio iškart gali valgyti. Kad išvengtų papildomo galvos skausmo, prekybininkai renkasi ištvermingiausias avokadų rūšis. Dėl to parduotuvių lentynose dažniausiai matome „Hass“ rūšies avokadus.
„Hass“ rūšies avokadus galima transportuoti, ilgai laikyti vieną ant kito. Dėl to pasaulyje daugiausia parduodama „Hass“, bet yra sezoniškumas. Vasarą – tik iš Peru, nes nuostabi kokybė. Vėliau – Meksikos avokadai, ispaniškų „Hass“ dar reikėtų palaukti kokį mėnesį“, – aiškina G. Čivilienė.
Jei avokade nėra tinkamo riebalų kiekio, jis niekada neprinoks
Nors parduotuvių lentynose avokadų netrūksta, kai kurie būna kieti kaip akmenys arba tokie minkšti, kad paėmus pirštai tiesiog susmenga. Kaip išsirinkti avokadą, o parsinešus tinkamai laikyti ir nesupūdyti?
Pasak avokadus į Lietuvą vežančios G. Čivilienės, jei net ir po kelių dienų avokadas neprinoko, vadinasi, jis buvo nekokybiškas, gal buvo per anksti nuskintas, per ilgai stovėjo šaldytuve. Jeigu visgi nuspręsite suvalgyti niekaip neprinokstantį avokadą, galite tikėtis ne itin malonių pasekmių sveikatai.
„Jis gali turėti laisvinančių savybių, nes tai nesunokęs vaisius, dirginantis virškinimo sistemą“, – atkreipia dėmesį J. Dobrovolskienė.
Privengti reikėtų ir pajuodusių avokadų arba tokių, kuriuos perpjovę matote tamsius taškelius ar siūlelius. Juodi siūleliai arba taškeliai parodo, kad avokadas pernokęs. Pasak avokadų tiekėjos, suvalgius nieko blogo nenutiks, bet neilgai trukus toks avokadas bus visai juodas.
Tad kaip atėjus į parduotuvę išsirinkti kokybišką avokadą? Prinokęs „Hass“ rūšies avokadas turi būti rusvas, tačiau ne rudas. Bet yra ir daugiau avokadų rūšių. Pavyzdžiui, „Bacon“ rūšies avokadas jau bus prinokęs, nors bus visiškai žalias. Jo kitokia žievė ir skonis.
Yra būdas patikrinti avokado sunokimą jo nemaigant ir taip jam nepakenkiant. „ Avokadas auga ant medžio, tad yra galiukas. Išėmus jį sveiko, skanaus avokado galas turi būti labai gražus, šviesus, nepajuodavęs, neturi būti pelėsio. Nesvarbu, kokios spalvos avokadas“, – komentuoja A. Švetkauskė.
O jei nusipirkote maišelį avokadų ir tik vėliau pastebėjote, kad jame pusė vaisių neprinokę, labai nusiminti nereikėtų. Yra keletas paprastų būdų, kaip namų sąlygomis juos sunokinti.
„Kad prinoktų, reikalingos etileno dujos. Bananai, obuoliai, kiviai jas išskiria. Jeigu reikia sunokinti greičiau, padėkite prie jų, net į popierinį maišelį. Ir kuo šilčiau, tuo geriau. Bet jei jame nėra tinkamo riebalų kiekio arba jis yra peršalęs, per ilgai pabuvęs šaldytuve, niekada neprinoks“, – sako G. Čivilienė.
Valgyti vieną vaisių, ruošti salotas, padažus, trinti užtepėles – vartotojai išbando įvairiausius iš avokadų gaminamus patiekalus. Kai kada avokadais keičiamas sviestas, iš jų gaminami net desertai, ledai. Vietą kulinarijoje rado ir avokadų aliejus – vienas iš nedaugelio valgomųjų aliejų, išgaunamų ne iš pačių sėklų.
Jei, manote, kad ant virtuvės stalo gulintis avokadas jau per daug minkštas, neskubėkite jo išmesti. Jei nepajuodęs, ruošti patiekalus galite ir iš tokio. Pavyzdžiui, A. Švetkauskė ragina vietoj sviesto jo įsidėti į grikius, sako – tai puiki sveika alternatyva.
Jei jame nėra tinkamo riebalų kiekio arba jis yra per ilgai pabuvęs šaldytuve, niekada neprinoks.
G. Čivilienė
Tik reikia atsiminti, kad avokadas labai greitai oksiduojasi, – prapjovus paviršių iš karto pradeda veikti deguonis. Todėl ir vietoje įprasto sviesto gaminamą avokadų sviestą geriausia ruošti prieš valgant. Bet yra triukų, kurie padeda sustabdyti prapjauto avokado ar jo sviesto juodavimą. Pirmas – iš avokadų sutrynę sviestą tame pačiame inde palikite kauliuką, antras – galite įdėti citrinos rūgšties, avokadą apšlakstyti citrinų sultimis arba patepti alyvuogių aliejumi.
Tačiau visur reikalingas saikas. Tai galioja ir avokadams. Tai, kas avokaduose naudingiausia, gerieji riebalai, gali ir pakenkti. Viskas priklauso nuo to, kiek per dieną suvartojame avokadų. Pasirodo, kad jų irgi galima perdozuoti.
Tai gerieji riebalai, kurių suvalgęs ilgą laiką jausiesi sotus. Tai yra gerai, tačiau avokadas turi daug kalorijų. Per dieną žmogui reikėtų suvalgyti pusę avokado.
Avokaduose esančios ir mums naudingos maistinės skaidulos gali būti ir žalingos. Jei suvalgę daug avokadų gauname didelę dozę šių medžiagų, jos sukelia viduriavimą. Deja, avokadai gali lemti ir daugiau sveikatos problemų.
„Avokade daug aktyvių aminų ir histamino. Suvalgę jų daug žmonės, turintys polinkį į alergijas, gali pajusti alergijos simptomus. Ant odos atsiranda niežtintys, dilgėlinės pobūdžio bėrimai“, – atskleidžia dermatologė.
Avokadų aliejus kosmetikos kūrėjams dar svarbesnis nei virtuvės šefams. Veido kaukės, rankų kremai, tepaliukai kūnui ir daugybė kitų priemonių, į kurias pilamas avokadų aliejus arba dedamas jo minkštimas. Dermatologė I. Kisielienė patvirtina, kad avokadų aliejus svarbus kosmetikos industrijoje. Viena svarbiausių jo savybių – apsaugo odą nuo žalingo saulės poveikio.
„Jis naudojamas dėl stiprių minkštinančių, drėkinančių, antioksidacinių savybių, kurios lėtina senėjimo procesus. Avokadų aliejus mažina ultravioletinių spindulių žalingą poveikį odai, netgi truputį veikia antimikrobiškai. Naudos iš avokadų aliejaus tikrai galime gauti, jį galima naudoti tiesiai ant odos aliejaus ar kosmetikos priemonių pavidalu“, – pasakoja ji.
Apie paties avokado vaisiaus naudojimą grožio procedūrose dermatologai kalba atsargiau. „Negalėčiau pasakyti, ar patį avokadą dėti tiesiai ant odos būtų negalima, bet manau, kad maistą turime valgyti, o odą tepti tam skirtomis priemonėmis. Gi nežinome, kokiomis sąlygomis avokadas buvo užaugintas. Įvairių sudirginančių reakcijų gali būti“, – perspėja dermatologė.
Plačiau – gruodžio 9 d. laidos „Vartotojų kontrolė“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
