Kartais tam tikri organai „paklysta“ organizme, pavyzdžiui, skrandis gali prasibrauti pro diafragmą, patekti į krūtinės ląstą ir sukelti diafragmos išvaržą. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas teigia, jog yra būdų, kaip susidarius tokiai situacijai sau padėti ne tik neišleidžiant nei cento, bet ir nesukeliant sau skausmo.
Visi organai turi savo vietą, tačiau kartais nutinka taip, kad iš jos pasitraukia, pralenda kitur ir patekę ne ten, kur jiems priklauso būti, sukelia didžiulių sveikatos problemų. Ar galite įsivaizduoti, kad skrandis gali pakilti, patekti į krūtinės ląstą ir sukelti diafragmos išvaržą?
Gal niekada apie tai negirdėjote, o gal atvirkščiai – niekaip negalite laimėti kovos su šia diagnoze, bet A. Unikauskas sako, kad yra būdų, kaip natūraliai kovoti su diafragmos išvarža.
„Noriu priminti, kad mano patarimai nereiškia, jog galite nebesikreipti į savo gydytoją. Mano balsas tik patariamasis“, – pabrėžia profesorius.
Kas yra diafragmos išvarža?
Kai įkvepiame, diafragma nusileidžia, o kai iškvepiame – pakyla. Diafragma – tarsi riba, skirianti tai, kas yra krūtinėje, ir tai, kas yra pilve. Pilve yra skrandis, o diafragmoje yra skylė, per kurią tiesiasi iš skrandžio išeinanti stemplė.
Stemplė kyla aukštyn. Kai nuryjame maistą, jis pirmiausia patenka į stemplę, toliau – į skrandį. Svarbu paminėti, kad ties ta vieta, kur per diafragmos skylę išsikiša stemplė, stemplėje yra ją su skrandžiu jungiantis sfinkteris. Jis dažnai minimas kalbant apie refliuksą, kuris prasideda tada, kai sfinkteris tinkamai nebefunkcionuoja, t. y. raukas nebeužsidaro, tad iš skrandžio turinys grįžta atgal į stemplę.
„Diafragmos išvarža gali įvykti dviem būdais. Vienas iš variantų – kai į viršų išlenda dalis skrandžio, o raukas irgi pakyla. Jis nustoja gerai funkcionavęs. Tai vadinama slenkamąja išvarža. Gali būti kitas variantas – kai raukas nepakyla į viršų, bet dalis skrandžio išlenda“, – komentuoja medikas.
Susidaro tarsi skrandžio burbulas ten, kur jo neturėtų būti. Kadangi sfinkteris nustoja funkcionavęs, žmogus ima jausti simptomus, būdingus refliuksui. Be to, toje vietoje yra daugybė persipynusių nervų, ateinančių iš įvairiausių kūno organų, jie dirginami, tad atsiranda ir kitų keistų simptomų.
Diafragmos išvaržos simptomai
– Virškinimo sutrikimai
– Rėmuo
– Pilvo pūtimas
– Pykinimas
– Dusulys
– Nerimas
– Širdies ritmo sutrikimai
– Panikos priepuoliai
– Raugėjimas
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Bendrosios chirurgijos centro vadovas prof. dr. Gintautas Brimas sako, kad gastroezofaginio refliukso liga, kuri dažniausiai pasireiškia rėmeniu ir skausmais už krūtinkaulio, serga daug žmonių, tačiau dažnai nesikreipiama į specialistus, tad liga nėra nustatoma ir pradedama tinkamai gydyti.
„Yra žinoma, kad maždaug 10–20 proc. suaugusiųjų jaučia rėmenį ir skausmus už krūtinkaulio bent kartą per savaitę, o Jungtinėse Amerikos Valstijose nustatyta, kad du trečdaliai žmonių jaučia šituos simptomus. Tai paplitusi liga, žmonės dažniausiai tai priima kaip kažkokį neišvengiamą dalyką, su kuriuo reikia susitaikyti, tačiau reikia pabrėžti, kad šita liga turi būti ir diagnozuojama, ir tinkamai gydoma.
Pirmiausia žmonėms, jaučiantiems dažną rėmenį ir skausmus už krūtinkaulio, reikia kreiptis į šeimos gydytoją konsultacijos. Pirmas gydymo būdas, suprantama, yra gyvenimo būdo pokyčiai. Daug maisto produktų didina refliukso tikimybę dėl to, kad skatina rūgšties susidarymą skrandyje. Antras dalykas, nevalgyti daug iš karto. Jeigu gyvenimo būdo ir dietos pokyčiai pacientui nepadeda, atsiranda medikamentinis gydymas. Apie 20 proc. pacientų medikamentinis gydymas arba nepanaikina nepageidaujamų simptomų, arba panaikina juos menkai. Šitie 20 proc. pacientų ir yra tie pacientai, kuriems reikėtų siūlyti chirurginį gydymą“, – pasakoja jis.
Dar viena indikacija operacijai – labai didelė stemplinė išvarža, kai didelė dalis skrandžio atsiduria virš diafragmos. Žinoma, niekas operacijos nenori, tad A. Unikauskas pasidalijo trimis paprastais būdais, kaip sau padėti ne tik neišleidžiant nei cento, bet ir nesukeliant sau jokio skausmo.
Natūralūs būdai, kurie gali padėti turint diafragmos išvaržą
– Akupresūros technika
„Jeigu diafragmos funkcija normali, ji nespazmuoja. Net jeigu ir išlenda dalis skrandžio, jis neužspaudžiamas, grįžta atgal. Kitaip sakant, diafragmos raumuo nebūna įsitempęs. Klausimas – kaip atpalaiduoti diafragmą, kaip atlikti tempimo pratimus?
Suimkite sau pirštais po šonkauliais. Ramiai kvėpuojant iškvėpimo metu jūsų pirštai turi įlįsti truputį giliau. Įkvėpimo metu pirštų neatleiskite, atliekant kitą iškvėpimą jie įlįs dar giliau. Ramiai pakvėpuojame ir pirštais sukeliame toje vietoje spaudimą, pratampome diafragmą. Minutę laiko užtenka. Per vieną dieną rezultato nebus, bet jeigu tai darysite sistemingai, kasdien po 2–3 kartus, pamažu diafragma atsipalaiduos“, – patikina profesorius.
– Obuolių actas
Kaip minėta, gali sutrikti stemplės rauko veikla. Reikia pasistengti, kad raukas būtų sandariai užsidaręs, o kuo terpė skrandyje rūgštesnė, tuo sfinkteris geriau dirba. Obuolių actas šiuo atveju, pasak daktaro, taip pat gali padėti, jis palaiko skrandžio rūgštingumą.
– Retesnis valgymas
„Kada tikimybė, kad skrandis išlįs, yra didesnė: kai skrandis nuolat pilnas ar tuščias? Kai skrandis perpildytas“, – pažymi laidos vedėjas.
Net jeigu, pavyzdžiui, masažą turėsite atlikti triskart per dieną, vis tiek bus verta, jei tai padės išvengti chirurginės operacijos.
„Aišku, turiu perspėti: jeigu turite skrandžio opą arba yra skrandžio uždegimas, obuolių acto negalima, bet jeigu šito nėra, kodėl nepabandžius?“ – svarsto medikas.
Plačiau – gegužės 11 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
