Nevėžio upės vingiai, stumbrynas ir net 53 lankytini objektai pasitinka atvykstančius į Krekenavos regioninį parką. Vidurio Lietuvoje plytinčios saugomos gamtos teritorijos svetingos ir žiemą, ir vasarą.
Nevėžio senslėniais bei senvagėmis išvagotame Krekenavos regioniniame parke išskirtinį Lietuvos vidurio žemumos kraštovaizdį apžiūrėti galima keliaujant pėsčiomis, dviračiais, automobiliais ir net baidarėmis.
„Turime sudarę 4 maršrutus dviračiais – nuo 30 iki 60 kilometrų. Yra 3 maršrutai keliaujantiems pėsčiomis, aišku, viso parko teritorijoje galima keliauti automobiliu ir plaukti baidarėmis“, – pasakoja Krekenavos regioninio parko vyriausioji specialistė Irma Kriščiūnienė.
Per visą Krekenavos regioninį parką driekiasi Nevėžio upė, jos vingiai atkartoti ir lankytojų centre įrengtoje ekspozicijoje. Pasak pašnekovės, lankytojų centre galima išvysti ekspoziciją, kurioje išsamiai papasakota ir apie europinį stumbrą, ir apie Vinco Svirskio palikimą – kryžius, taip pat – apie buvusius dvarus, o jų šioje teritorijoje būta net 20.
Vienas jų – Ustronės dvarelis, kuriame anuomet lankėsi Juozas Tumas-Vaižgantas. Šis dvarelis pavadintas J. Tumo-Vaižganto knygnešių muziejumi. Tai vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje knygnešių muziejus.
Šis regioninis parkas išskirtinis augalija bei gyvūnija. Lankydami Daniliškio liepų alėją, Kalnelio daugiakamienę pušį, septynliemenį ąžuolą galite sutikti gyvūnų, kurių niekur kitur Lietuvoje nepamatysite, pavyzdžiui, stumbrų, kurių stumbryne – net 30.
Gausu čia ir istorinių, kultūrinių vertybių. Stultiškių kaimo vėjo malūne įrengtas linų muziejus, dvarininkų Švoinickių užsakymu 1861 metais pastatyta Rodų koplyčia-mauzoliejus, virš Nevėžio upės – du kabantys tiltai, Pašilių miške išlikusios partizanų žeminės, kryždirbio V. Svirskio darbų palikimas.
„Istorinę gyvenseną mena ir du piliakalniai, esantys mūsų regioninio parko teritorijoje. Tai Upytės ir Bakainių piliakalniai. Upytės piliakalnis liaudyje vadinamas Čičinsko kalnu“, – priduria I. Kriščiūnienė.
Šalia lankytojų centro – ir vienas iš daugelio pažintinių takų. Pojūčių tako, kuriame verta ne tik pasivaikščioti basomis, bet ir pagroti mediniais instrumentais, gale – apžvalgos bokštas.
„Visas bokšto aukštis – 30 metrų. Iš bokšto tolumoje galime matyti Krekenavos miestelį su Krekenavos bazilika, taip pat pasidairyti po laukus, tvarkingai ūkininkų apsėtus. Tolumoje taip pat matome Nevėžio vingius, senvages, buvusį Slabados malūną, liekanas“, – kalba Krekenavos regioninio parko atstovė.
Bendras Krekenavos regioninio parko plotas – beveik 12 tūkstančių hektarų, tad nusprendus jį aplankyti derėtų neskubėti.
Plačiau – gegužės 28 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
