Penktadienio vakarą per Lietuvą ir pasaulį nusirito geltonoji banga – palaikymo akcija Lietuvos atstovams „Eurovizijoje“ grupei „The Roop“. Apie „Eurovizijos“ kasdienybę, dėmesį ir viltis „Dienos temoje“ kalba grupės lyderis Vaidotas Valiukevičius.
– Dabar esate Roterdame, ar matėsi ta geltonoji banga Nyderlanduose?
– Ji tikrai jautėsi, nes kiekvienas, kuris prisidėjo prie geltonosios bangos, mus pažymėjo savo įrašuose ir taip mes pamatėme, kad esame palaikomi. Tai turbūt buvo vienas iš nedaugelio renginių, susijusių su muzika ir su tokia vienybe Lietuvoje.
– Geltonos spalvos pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje labai daug. Jūsų atžvilgiu buvo išreikšta labai daug palaikymo: Vilniaus statulos pasidabino geltonai, šoko ir stiuardesės, ir nėščios moterys, ir gimdymo namų personalas, ir senelių namai. Kokie jausmai apėmė matant, kad tiek lietuvių Lietuvoje ir pasaulyje jus palaiko?
– Pasikartosiu, bet tai jau ne apie mus, o apie visą Lietuvą. Lietuva gali susivienyti, Lietuva gali džiaugtis pačiu procesu, Lietuva gali būti vieninga. Mane tai netgi graudina.
– Žinau, kad labai įtempta jūsų darbotvarkė: laukia repeticijos, dėl saugumo reikalavimų negalite laisvai išeiti pasivaikščioti. Ar yra kada sudėti bluostą?
– Bluosto sudėjimas man – skaudi tema. Norisi ilgiau pamiegoti, bet tam nėra laiko. Bet šią naktį stengsiuosi išmiegoti 8 valandas.
– Gal bent prieš pusfinalį teks atsikvėpti?
– Aš labai tikiuosi, nes tikrai reikia susikaupti, būti išsimiegojusiam ir visiškai pasiruošusiam atstovauti Lietuvai.
– Jūsų grupei pavyko dvejus metus iš eilės sukurti dainą, vertą didžiosios „Eurovizijos“ scenos. Kaip jums pavyko, nes turbūt buvo ir skeptikų, nemanančių, kad viena grupė gali sukurti dvi kokybiškas dainas?
– Skeptikų niekada netrūksta, o mes esame tie pozityvai, kurių vis dar trūksta. Mes pirmiausia pasakėme, kad nebūsime vienos dainos, vieno hito autoriai ir geriau lygiuokimės į pasaulinio lygio žvaigždes, kurios sukuria po 20 hitų. Tai ir darome.
– Kokie jūsų tikslai „Eurovizijoje“ – finalas, dvidešimtukas, penketukas ar pergalė?
– Mūsų tikslas „Eurovizijoje“ – plačiai paskelbti žinią apie Lietuvą ir gerai pasirodyti. Balsavimą sunkiai nulemsime. Ar mes pasiruošę laimėti? Mes pasiruošę. Bet žiūrėsime, ką gyvenimas parodys, nes jau 2020-ieji parodė, kad gyvenimas yra labai nenuspėjamas. Ir, be abejo, „Eurovizija“ nėra galutinis mūsų taškas. Matome, kad galėsime nešti Lietuvos vėliavą ir po gegužės 22 dienos. Nesibaigs grupės „The Roop“ gyvenimas ir karjera. Ji tik prasideda.
– Su kokiu rezultatu grįžtumėte į Lietuvą nenukabinę nosies?
– Mes niekados nenukabiname nosies. Praeitais metais išvis jokios vietos neužėmėme ir buvome nokautuoti, bet mes gyvi, laimingi ir žengiame toliau. Negali šita „Eurovizija“ duoti ko nors blogo, ji vienaip ar kitaip duos tiktai pliusų.
– Ar sekate žurnalistų balsavimus, lažybininkų prognozes?
– Nesekame, nes tai nieko neduoda. Žinote, tai tik kokių 5 proc. žmonių, kurie iš anksto domisi „Eurovizija“, būrimas iš kavos tirščių. Daugiausia – 95 proc. – žiūrovų, kurie stebės mus gegužės 18 dieną, nebus mūsų matę ir girdėję iš anksto.
– Kasmet „Euroviziją“ pasaulyje stebi 180 milijonų žiūrovų. Atrodo, neįtikėtini skaičiai. Lietuvoje šis konkursas taip pat labai populiarus, tačiau dažnai kritikuojamas ir siejamas su kiču, skundžiamasi, kad muzikos ten vis mažiau, viską lemia šou. O kas jums pačiam yra „Eurovizija“?
– „Eurovizija“ visai mūsų grupei yra didelė užsienio platforma, kurioje mes galime parodyti save. Tai labai didelė platforma Lietuvai prisistatyti. Kad ten daug kičo – be abejo, kad ten yra labai keistų dainų – be abejo. Bet mes patys kūrėme turinį, į „Euroviziją“ einame su tuo, ko patys norime. Dėl to „Eurovizija“ nėra nei gera, nei bloga, čia klausimas, koks pats esi.
– Esu įsidėmėjęs vieną jūsų frazę. Esate pasakęs: „Tai ne tik mūsų kelionė, bet ir Lietuvos vėliavos kelionė.“ Šiemet LRT metų apdovanojimuose buvote apdovanoti kaip Metų ambasadoriai – žmonės, kurie labiausiai skleidė žinią apie Lietuvą. Dabar atstovaujate Lietuvai „Eurovizijoje“. Kaip į jus žiūrima – kaip į grupę „The Roop“ ar kaip į Lietuvos atstovus?
– Pirmiausia visur eina Lietuvos vardas. Labai daug kur sakoma: Lietuva ir jos atstovai.
– Žinau, kad dalijate daug interviu. Kelintas šiandien?
– Neskaičiavau. Nuo pat ryto buvo daug interviu, bet tai yra dalis mūsų darbo. Ir, sakyčiau, jau geriau tų interviu būtų daug negu nė vieno.
– Žinau, kad ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaida domisi. Net tokie grandai kaip BBC. Akivaizdu, kad Lietuvos vardas skamba pasaulyje.
– Tikrai skamba ir dar skambės. Kaip ir sakiau, mūsų kelionė nesibaigia gegužės 22 dieną. Mes pakalbėsime ir po kelių mėnesių. Tai tik pradžia.
– Iškart užtikrintai kalbate apie finalą ir tikitės, kad ten galėsite parodyti, ko esate verti?
– Aš taip manau. Žiūrėsime, kaip gyvenimas duos, bet neabejoju, kad mes ir turėtume būti finale.
– Vaidotai, gal jau žinote, kiek teko investuoti į pasirodymą? Kai prieš metus laimėjote nacionalinę atranką, pasakojote, kad prieš konkursą kreipėtės į draugus ir prašėte paremti jūsų idėją. Draugai jumis patikėjo, davė pinigų. O kaip buvo šiuo atveju?
– Šie metai buvo lengvesni mums kaip grupei, nes pinigų turėjome atsidėję. O rėmėjai po laimėjimo Lietuvoje patys mumis patikėjo ir galėjo mus paremti. Pinigų mes turėjome, nes praeitą vasarą vyko koncertinė veikla ir visų uždirbtų pinigų neišleisdavome, didelę jų dalį dėdavome ateities planams. Protingai sudėlioję finansus, mes juos taip pat ir panaudojome. Tikiuosi, šią vasarą taip pat galėsime užsidirbti, nes jei ir toliau bus tokia politika dėl renginių, tada...
– Praėjusiais metais „Eurovizija“ neįvyko, šįmet vyksta gyvai ir gana ekstremaliomis sąlygomis, nes pasaulyje tebesiaučia koronaviruso pandemija. Trumpai papasakokite, kaip jums tenka elgtis ir kokių saugumo reikalavimų imtis.
– Yra daug saugumo reikalavimų. Labai gerai, kad visa mūsų delegacija yra paskiepyta. Dėl to jaučiamės saugiau. Į lauką galima truputėlį išeiti, labai nenutolstant nuo viešbučio, jei tau reikia prasivaikščioti arba nueiti į parduotuvę. Jei nėra žmonių ar susibūrimų, galima, pavyzdžiui, atlikti pratimus gryname ore. Vien sėdint viešbutyje gali ir protelis nušokti, ir raumenys atrofuotis. Pajudėjimo šiek tiek yra ir labai džiaugiamės, kad mūsų viešbutis pačiame centre. Mes vien tiktai čia būdami jau galime matyti gražius pastatus ir vandens kanalus.
– Kaip suprantu, kad nesiatrofuotų raumenys, tenka šokti ir koridoriuose?
– Tenka, tenka pašokti koridoriuose, nes jame telpame ir galime repetuoti šokį.
– Kaip atrodys jūsų gyvenimas iki antradienio, kai pirmieji žengsite į „Eurovizijos“ dainų konkurso pirmąjį pusfinalį?
– Laukia daug interviu, dar bus raudonojo kilimo ceremonija. Kiek prisimenu, dar turėsime vieną fotosesiją. Prisipažinsiu – dabar tiksliai nežinau grafiko. Tiesiog žinau, kad aš čia esu ne poilsiauti, o dirbti. Ryte atsikeliu ir komanda pristato dienos grafiką. Aš čia atvykau dirbti šimtu procentų.
