Turbūt dažnas arbatą pakeliuose renkasi ne tik dėl patogumo, bet ir dėl kainos, tačiau LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ arbatos ekspertas sako: arbata pakeliuose tikrai nėra pigesnė. Blogiausias cukrus tas, kurį išgeriame, nes net nepajaučiame, kad „išgėrėme“ torto gabaliuką, pažymi mitybos specialistė, pasak kurios, arbatą su cukrumi ar medumi turėtume vartoti kaip desertą.
Ją geriame peršalę, renkamės norėdami nusiraminti, su ja pradedame rytą ir ja mėgaujamės po pietų, o vakare – net nešamės į lovą. Arbata mėgstama bene visų. Jei nesate arbatos gurmanas ar manote, kad neturite pakankamai laiko sudėtingiems ritualams, greičiausiai renkatės arbatą pakeliuose, kaip ir dažnas lietuvis.
Arbata pakeliuose vilioja paruošimo paprastumu: užpylus karšto vandens pakelį tereikia išimti po poros minučių ir baigta, galima gardžiuotis puodeliu aromatingos ir gerai nuteikiančios arbatos. Tačiau ekspertai sako, kad tokio gėrimo kokybiška arbata nepavadinsi, tai tėra atliekos ir dulkės.
„Aukščiausios kokybės lygis, kai arbata auga aukštai kalnuose, skinama rankomis, skinami tik trys viršutiniai arbatos lapeliai ir ne daugiau. Tada yra antras kokybės lygis, kai arbata irgi gali būti skinama rankomis, arbatlapiai gana kokybiški, bet tos arbatos yra skirtos įvairiems mišiniams gaminti, tarkime, žaliajai arbatai su ženšeniu, juodajai arbatai su persikų gabaliukais. Arbatos mišiniui nereikia pačios aukščiausios kokybės arbatos, nes papildomi skoniai šiek tiek sumažina kokybiškos arbatos skonį.
Žemiausios kokybės lygis yra arbatos, kurios angliškai netgi vadinamos „dust“ (dulkės). Atsijojus aukščiausio, vidutinio lygio arbatas lieka pati smulkiausia arbata, ji naudojama pakeliams gaminti, gali būti skinama nebe rankomis, o arbatlapiai nuskinami naudojant įvairią techniką. Taip skinant gali pakliūti ir arbatkrūmio šakelės, įvairūs papildomi priedai“, – pasakoja arbatos ekspertas Andrius Žilinskas.
Kofeino draugai – taninai ir kitos medžiagos, tų medžiagų perteklius gali suaktyvinti organizmą, gali atsirasti tam tikri nerimo požymiai. Tačiau perdozuoti arbatos sunkiau negu kavos.
Kinijoje gyvenęs ir arbatos subtilybėmis besidomintis arbatos ekspertas dr. Rokas Bernotas sako, kad nežinome, kas yra arbatos pakeliuose.
„Neaišku, kurių metų derliaus ji yra. Arbatžolės – tai žemės ūkio produktas, turi būti vartojamas šių metų derliaus. Kas valgo pernykščius obuolius, jeigu yra šviežių? Lygiai taip pat ir su arbatžolėmis, ypač jeigu arbata dar laikoma nesandariai, su kitomis aromatinėmis medžiagomis, ji pasikeičia. Aš sakau, kad arbata po trupučiuką virsta šienu. Pernykštė arbata dažniausiai turi šieno aromatą ir skonį“, – tikina jis.
Laidos „Klauskite daktaro“ komanda arbatos eksperto R. Bernoto paprašė palyginti, kuo skiriasi pagamintos arbatos skonis ir išvaizda.
„Pakelinė arbata yra rusvos spalvos, o rusva spalva yra ženklas, kad ji gana sena, jau oksidavosi. Šviežia žolių arbata yra gelsva, geltona, bet ne rusvo atspalvio. Pakelinė arbata turi lengvą aromatą, bet jis labai neaiškus, kažkoks paplėkęs, kažkokių žolių. Skonis neryškus, grubokas, džiovintų vaisių. Matosi, kad tai nešviežia arbata, tikrai ne šių metų ir, ko gero, net ne praeitų metų derliaus. Kokie 5–6 metai, kaip buvo surinkta, per tą laiką oksidavosi, prarado aromatą.
Jeigu paragausime šviežių žolių, iš karto yra aromatas, kuris sunkiai nusakomas: gėlinis, lengvai žolinis, lapų. Skonis ryškus, vos vos karstelėjęs, o fone – lyg salstelėjimas. Visos geros arbatos yra vos vos saldžios. Arbata yra gėrimas, kuris suteikia malonumą. Arbatą gerti skanu, kartu sveika, kam gerti neskanų gėrimą? O dažniausiai populiari arbata neskani“, – kalba pašnekovas.
Gal arbatą pakeliuose renkamės ne tik dėl patogumo, bet ir dėl kainos? A. Žilinskas tikina, kad manymas, jog arbata pakeliuose pigesnė, yra visiškai neteisingas. „Arbatos pakeliuose didžiąją kainos dalį sudaro pati pakuotė. Kai perkate arbatą, pasižiūrėkite į kilogramo kainą“, – pataria jis.
Kad ir kokiu būdu plikomą arbatą renkatės, labai svarbus žinoti, kiek jos galima išgerti. Mitybos specialistė Raminta Bogušienė primena, kad juodoji, žalioji arbatos turi medžiagų, kurios veikia kaip kofeinas.
„Kofeino draugai – taninai ir kitos medžiagos, tų medžiagų perteklius gali suaktyvinti organizmą, gali atsirasti tam tikri nerimo požymiai ir kiti simptomai. Tačiau perdozuoti arbatos sunkiau negu kavos. Kiek yra ne per daug, labai individualu, bet 2–3 puodeliai ne per stiprios arbatos tik pridės sveikatos“, – sako laidos viešnia.
Tokių arbatų neduokite vaikams, kurie ir taip judrūs, ypač vakare. Vaikams siūloma gerti vaisines arbatas, tačiau ir su vaisinėmis arbatomis reikėtų būti atsargiems, į jas dedamos vaisių cukatos turi ne tik cukraus, bet ir alergenų.
„Žiūrėkime, ką perkame. Jose galime rasti ne tik cukatų, t. y. cukruotų džiovintų vaisių, bet ir tokių vaisių, kuriuose bus sieros dioksido, konservantų. Tai vienintelis maisto priedas, kuris Europos Sąjungoje įeina į 14 pagrindinių alergenų, – E220 ir tam tikros jo atmainos. Tai sieros dioksidas – sulfituoti džiovinti vaisiai. Rinkdamiesi arbatą rinkimės tą, kuri yra būtent be cukatų, be pridėtinio cukraus. Tik tokia arbata yra sveikatai palanki“, – aiškina R. Bogušienė.
Į arbatą dedate cukraus ar medaus? Atsiminkite ir įvertinkite: tai yra pridėtinis cukrus ir tokią arbatą turėtumėte vartoti kaip desertą. Mitybos specialistė įsitikinusi: pats blogiausias cukrus yra tas, kurį išgeriame, nes net nepajaučiame, kad „išgėrėme“ torto gabaliuką.
Vaistažoles reikia palaikyti užpiltas mažiausiai 10 minučių. Tiek laiko reikia tam, kad mums naudingos medžiagos, dėl kurių ir geriame arbatą, išsiskirtų į vandenį.
Be abejo, šaltuoju periodu, kai siaučia virusai, medus veikia kaip antioksidantas, šaukštelį prie arbatos galite suvartoti, bet nepamirškite visumos, kuri ir yra sveikos mitybos pagrindas.
Visi puikiai žinome, kad sergant labai padeda vaistažolės: ramunėlės – nuo uždegimo, mėta nuramina, o čiobrelis gydo kosulį. Vaistažolės yra mūsų tautinis paveldas, todėl tikime, kad jos yra tinkamiausias pasirinkimas, kai turime sveikatos bėdų.
Anot vaistažolių arbatos gamintojo Elmanto Pocevičiaus, lietuviai labai mėgsta vaistažoles, jų suvartoja labai daug. Deja, ne visos Lietuvoje parduodamos vaistažolės čia ir užaugintos, mat tiek, kiek užauginama Lietuvoje, neužtenka, vartotojams reikia daugiau, tad dalis importuojama.
Svarbu pažymėti: vaistažolių arbatos paruošimas – visiškai kitoks nei žaliosios ar juodosios. Pastarąsias ruošiame trumpai, o vaistažoles reikia palaikyti užpiltas mažiausiai 10 minučių. Tiek laiko reikia tam, kad mums naudingos medžiagos, dėl kurių ir geriame arbatą, išsiskirtų į vandenį.
Specialistai vieningai sutaria – gerkite arbatą, ji yra sveika ir veiksminga, tačiau rinkitės kokybišką ir būtinai skaitykite etiketes bei paruošimo instrukcijas, kitaip ji neturės jokios pridėtinės vertės.
Beje, arbatos laikymas lentynoje – taip pat svarbus elementas. Arbata, nesvarbu ar jūsų užauginta, ar atkeliavusi iš tolimųjų kraštų, sugeria šalia esančius kvapus, tad laikykite ją sausai, sandariai ir atskirai nuo kitų itin kvapių produktų, tokių kaip kava.
Plačiau – lapkričio 12 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
