Veikiausiai kadaise ir pati Angela Merkel nenumanė, kad pasirinkusi mokslininkės kelią, vėliau ji bus viena iš ryškiausių pasaulio politikų. Nors ji itin stengiasi laikyti savo asmeninį gyvenimą paslaptyje, akylai sekantys politikės karjerą džiūgauja, jei A. Merkel išsprūsta viena kita asmeniškesnė detalė.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel žurnalo „Forbes“ kasmet skelbiamame įtakingiausių pasaulio moterų šimtuke jau dešimt metų iš eilės neužleidžia lyderės pozicijos. Ji jau įsirašė į istoriją – 2005-aisiais tapo pirmąją Vokietijos kanclere moterimi.
1954 m. liepos 17 d. gimusi Angela Dorothea mergautine pavarde Kasner – anglų ir lotynų kalbų mokytojos ir protestantų pastoriaus duktė, užaugusi komunistų valdomoje Rytų Vokietijoje.
Kaip rašoma 2013 m. pasirodžiusioje A. Merkel biografijoje „Angela Merkel: The Authorized Biography by Stefan Kornelius“, politikė turi ir vokiškų, ir lenkiškų šaknų – jos senelis iš tėvo pusės buvo lenkų kariškis, kuris persikėlęs į Berlyną pasikeitė savo pavardę iš Kazmierczak į Kasner.
Tiesa, nors užaugo kalbų mokytojos ir dvasininko šeimoje, visi trys Kasnerių vaikai pasuko į tiksliuosius mokslus. A. Merkel sesuo – ergoterapeutė, brolis – fizikas. Fiziką studijavo ir pati Angela, o, kaip rašoma „Time“, būdama studente ji uždarbiaudavo kaip barmenė disko vakarėliuose. Būtent universitete ji sutiko pirmąją savo meilę, taip pat fiziką Ulrichą Merkelį, už kurio ištekėjo 1977 m. Ir nors 1982-aisiais pora išsiskyrė, politikė iki šiol nešioja buvusio vyro pavardę.
Kai 1989 m. pradėjo politikės kelią, ji buvo mokslininkė, apgynusi fizikinės chemijos daktaro laipsnį. 1998-aisiais politikė ištekėjo antrąsyk – jos vyru tapo chemijos profesorius Joachimas Saueris, su kuriuo iki šiol kuria bendrą gyvenimą.
Vyras iš ankstesnės santuokos turi du sūnus, tačiau pati A. Merkel atžalų nesusilaukė. Tiesa, jos vyras, antrasis Vokietijos ponas, viešumoje matomas ganėtinai retai. Net 2005-ųjų Merkel inauguracijoje jis nedalyvavo. A. Merkel stengiasi griežtai atskirti savo viešą ir privatų gyvenimą, asmenines detales stengiasi laikyti paslaptyje, tačiau anot „Time“, pora mėgsta ilgus pasivaikščiojimus ir operą. Vokiečių žiniasklaida netgi buvo praminusi J. Sauerį operos fantomu.
Moteris garsėja savo humoro jausmu. Pati politikė sakė, kad norint atlaikyti spaudimą einant tokias aukštas pareigas, būtina nusijuokti bent kartą per dieną. Be to, ji patikino, kad humoras – svarbi politikos dalis. Kaip BBC pasakojo buvęs Bundestago narys Wolfgangas Bosbachas, atsipalaidavusi ji būna labai linksma ir žaisminga. „Tačiau ji drovisi, kad visi tai sužinos. Tad vos įsijungia kameros, ji surimtėja. Iš tiesų ji turi puikų humoro jausmą“, – patikino jis. Tą patį apie moterį pasakojo ir jos biografė Margaret Heckel.
Tiesa, daugelis stebinčių politikę viešumoje, dažniau atkreipia dėmesį į jau vizitine jos kortele tapusią rankų padėtį – ji suglaudžia nykščius ir pirštų galus suformuodama rombo formą. Anglakalbėje užsienio žiniasklaidoje ši rankų pozicija vadinama Merkel deimantu arba Merkel rombu. „Toks įprotis atsirado iš nežinojimo, kur dėti rankas. Tačiau taip pat rodo tam tikrą mano prielankumą simetrijai“, – atskleidė ji žurnalui „Brigitte“.
Moters vizitine kortele tapo ir jos stiliaus pojūtis, kurį „Forbes“ vadina akademišku, veikiausiai susikurtu dar universitete. Jos stilius dalykiškas ir konservatyvus, tačiau nenuobodus – tam tikra pusiausvyra tarp griežto autoritetingo ir pabrėžiančio moteriškumą. Dažniausiai ji renkasi juodų kelnių ir skirtingų spalvų švarkų derinius.
Kaip „Forbes“ sakė politikams patarinėjanti spalvų komunikacijos ekspertė Silvia Regnitter-Prehn, ramesnius tonus ji renkasi formaliems nacionaliniams renginiams, ryškesnius atspalvius – mažiau formaliems tarptautiniams renginiams. Anot ekspertės, vykdama į užsienį ji neretai renkasi mėlyną, nes tai harmonijos, objektyvumo, tvarkos spalva, kuri tam tikra prasme turėtų atspindėti Vokietijos vertybes.
Beje, kanclerė mėgsta oranžinius ar rožinius švarkus įvairiuose privatesniuose susibūrimuose, tačiau niekada nedėvi raudonos partijos derybose – tai per daug intensyvi spalva, simbolizuojanti jėgą, energiją ir aistrą. Taigi specialistė svarsto, kad nedėvėdama raudonos politikė savo poziciją stengiasi išreikšti subtiliau.
2007-aisiais vykusiame A. Merkel susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu išaiškėjo ir dar viena detalė apie kanclerę. Susitikimo nuotraukose matyti, kad kanclerė atrodo nejaukiai įsitempusi.
Tiesa, tokią jos reakciją iššaukė ne V. Putinas ar būrys žurnalistų, o Rusijos prezidento atsivestas augintinis – Labradorų veislės Koni. A. Merkel 1995-aisiais buvo užpulta šuns, tad nuo to laiko šunų bijo. Kaip vėliau duotame interviu sakė V. Putinas, jis nenorėjo gąsdinti A. Merkel, tačiau, kaip rašoma CNN, pati kanclerė po susitikimo sakė: „Žinau, kodėl jis taip pasielgė. Norėjo parodyti esąs vyras. Jis išsigandęs savo paties silpnumo. Rusija neturi nei sėkmingos politikos, nei ekonomikos. Viskas, ką ji turi, yra tai.“
Tiesa, kai kurios detalės išsprūsta pačiai A. Merkel. Pavyzdžiui, sakydama kalbą žurnalo „Brigitte“ renginyje ji prisipažino, kad apie politiką negalvoja gamindama bei labai didžiuojasi savo kepamu slyvų pyragu. O Nigerijos prezidentui ji buvo prisipažinusi, kad kone kas rytą vyrui gamina pusryčius. Be to, manoma, kad kanclerė – futbolo gerbėja – ji ne sykį įamžinta stebinti varžybas.
Beje, per ilgus vadovavimo Vokietijai metus A. Merkel sveikata nekėlė abejonių, dar daugiau – ji laikyta pavyzdine, nepaisant neišvengiamai didelių krūvių. Tačiau 2019 m. metais keliuose renginiuose dėmesį patraukė tai, kad politikė tiesiog pradėdavo purtytis. Iš pradžių kanclerė tokį drebėjimą aiškino dehidratacija, tačiau jam pasikartojus, A. Merkel komanda teigė, kad tai buvo psichologinis efektas. „Nėra dėl ko nerimauti. Tai yra psichologinis procesas“, – šalies vadovės atstovus citavo „Stuttgarter Zeitung“. Kas buvo nutikę kanclerei, iki šiol nėra tiksliai žinoma.
Kanclerės Angelos Merkel kadencija turėtų baigtis rugsėjo mėnesį, tad atsargiai jau prabylama ir apie galimą jos eros pabaigą.
