Jei prireikė pašalinti skysčius iš organizmo, pabandykite tai padaryti natūraliai. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas vardija, kurios vaistažolės pasižymi šlapimą varančiu poveikiu: tai ir kiaulpienės, ir petražolės, ir dilgėlės. Į pagalbą galite pasikviesti ir tiesiog juodąją arbatą ar česnakus.
Jaučiatės išpurtęs, nors valgėte nedaug? Vakare atsigėrę ryte pabundate ištinusiu veidu, o paakiai atrodo kaip minkštos pagalvėlės? Gali būti, kad organizmas kaupia skysčius. Savęs badyti nereikia – yra būdų, kaip skysčius pašalinti natūraliai.
Tam reikia diuretikų. Diuretikai – tai priemonės, kurios pašalina skysčius iš kūno. Jų būna sintetinių, bet būna ir natūralių. Kaip atrodo pastarieji ir kokiomis dozėmis vartoti, kad nepersistengtume?
Bet pirmiausia – A. Unikausko atsakymas, kodėl kai kuriems skysčiai kaupiasi, o kai kuriems ne: „Skysčių kaupimosi priežasčių gali būti daug, bet viena jų – per daug gliukozės arba per daug cukraus. Vienam gramui gliukozės išlaikyti mūsų kūne reikia maždaug trijų keturių gramų vandens, t. y. vienai gliukozės molekulei reikia trijų keturių vandens molekulių. Įsivaizduokite, kiek vandens mes iš karto prikaupiame.“
Asiūklis žinomas grožio pasaulyje, tačiau taip pat naudingas skysčiams iš organizmo šalinti. Vienintelė bėda – pavojus netekti B grupės vitaminų.
Jei vakare prisigardžiavote torto, ryte nubudus gali atrodyti, kad priaugote daug svorio. Tačiau ne svorio priaugote, o prikaupėte vandens. Kaip jo atsikratyti?
Kiaulpienė – natūrali šlapimą varanti priemonė
Kiaulpienė – nuostabus augalas, laidoje teigia vaistininkas, žolininkas Marius Lasinskas. Ankstyvą pavasarį, vėlyvą rudenį galima naudoti kiaulpienių šaknis, pavasarį – lapelius. Lapelių galite įsidėti net į salotas: tiesiog susmulkinkite ir valgykite kartu su kitomis salotomis, pataria M. Lasinskas.
„Galite pasidaryti arbatos. Paskaičiuota, kad suaugusiojo norma yra 5 gramai džiovintos žaliavos per dieną, jei šviežios – reikėtų padauginti iš 5, t. y. 25 gramai. Kiaulpienių šaknys turi daugiausiai naudos, jų reikia suvartoti mažiau, jos sunkiau sveria. Kas mėgstate viską kramtyti, galite tiesiog sukramtyti, bet kam kietoka, galima sudėti į grūstuvę ir susmulkinti iki miltelių, tuos 5 gramus per dieną įsidėti į košę, ant sumuštinio. Svarbu, kad patektų į pilvą“, – pasakoja žolininkas.
Anot jo, tai išties puikus diuretikas. Didesniu diuretiniu poveikiu pasižymi kiaulpienių lapai, bet kiaulpienių šaknys taip pat gali būti vartojamos skysčiams iš organizmo varyti, sergant įvairiomis inkstų ligomis.
Tik atminkite: kaip ir vartojant kitas vaistažoles, po septynių dienų reikėtų daryti trijų dienų pertrauką. Šis laiko tarpas reikalingas tam, kad nereikėtų didinti dozės. „Jei vartosime nuolat, organizmas pripras ir reikės didinti dozę. Kad to nereikėtų, darome pertraukas“, – pataria M. Lasinskas.
Nuo seno žinomas diuretikas – meškauogės
Šiandien šio augalo rasti sunku, bet vaistinėse rasite meškauogių lapų arbatos. Meškauoges galima maišyti su bruknėmis, jos ne tik skatina šlapimo išsiskyrimą, bet yra naudingos gydant infekcines inkstų ir šlapimo takų ligas.
Asiūklis – ne tik grožiui
„Asiūklis žinomas grožio pasaulyje, naudojamas plaukams ir nagams, tačiau taip pat naudingas detoksikacijai, skysčiams iš organizmo šalinti. Vienintelė bėda – pavojus netekti B grupės vitaminų. Jeigu vartojate asiūklį, pasirūpinkite B grupės vitaminų atsargomis“, – kalba A. Unikauskas.
Asiūklis, pasak vaistininko M. Lasinsko, yra visiems gerai žinomas klasikinis diuretinis augalas, tik ne visi žino, kad jų yra keletas rūšių, yra net nuodingų.
„Dirvinio asiūklio yra 8–9 rūšys. Jeigu randate asiūklį, kuris vienu metu turi ir lapus, ir sporangę, geriau tokio nereikia rinkti, o jeigu matote tik lapelius arba anksti pavasarį tik sporangę ir radote dirvoje, tai radote tikrą, gerą dirvinį asiūklį, kurį galite vartoti.
Dirvinis asiūklis nuo senų senovės vartojamas ir šlapimui varyti, ir sergant inkstų ligomis, netgi kaip apsaugantis nuo inkstų akmenligės. Jį pasmulkinus galima tiesiog ruošti arbatą. Jeigu prieš vartodami augalą truputį pasmulkiname, žolelės geriau pritraukia“, – kalba vaistininkas.
Dauguma žmonių bijo, kad dilgėlės krešina kraują. Iš tikrųjų gali, bet reikia suvartoti labai daug, kad kraujas sukrešėtų. Geriant arbatą ar valgant sriubą nesukrešės, o naudą turėsite didžiulę.
Šią vaistažolę užpylus verdančiu vandeniu reikėtų palaukti 30 minučių, nes asiūklis gana kietas, tad ne taip greitai „atiduoda“ veikliąsias medžiagas. Prieš geriant arbatą galima palaižyti medaus. Atminkite, žolelėse esančios naudingos medžiagos geriau pasisavinamos, jei arbata geriama su truputėliu medaus, bet nedėkite medaus į verdantį vandenį, sako M. Lasinskas.
„Jeigu nemėgstate gerti daug arbatų, išeitis – grūstuvė. Asiūklį galima sumalti į miltukus, tuos 5 gramus per dieną suvartoti miltukų pavidalu užgeriant vandeniu. Asiūklis tikrai didžiulė pagalba, galbūt kam labai inkstai pavargę, reikėtų nepadauginti ir atsargiau žiūrėti. Septynias dienas gėrus padaryti trijų dienų pertrauką“, – aiškina jis.
Česnakas – taip pat puikus natūralus diuretikas, turintis ir kitų teigiamų galių: padeda kovoti su mikrobais, grybeliais, slopina uždegimus, yra kaip antioksidantas. Juodosios arbatos yra bene kiekvienuose namuose, tad jeigu prireikia šlapimą varančios priemonės, pabandykite išgerti daugiau juodosios arbatos.
Pašalinti skysčius iš organizmo padeda ir petražolės
Petražolių skonis stiprokas, tad žmonės jomis gardina salotas ar kitus patiekalus. Tačiau tai ne tik puikus prieskonis.
„Petražoles galima tiesiog kramtyti, bet kad sukramtytume ir gautume reikalingą dienos normą, reikėtų sukramtyti kokius keturis pundelius. Tai nėra paprasta, dėl to petražolių galima susidžiovinti, jas sumalti ir paversti į miltukus, suvartoti 5 gramus per dieną užgeriant vandeniu. Galima gerti kaip arbatą“, – pasakoja M. Lasinskas.
Petražolės yra ne tik puikus diuretikas, bet geras vitamino C šaltinis, ypač jei žolelės šviežios. Gausite ir antioksidantų, petražolės gali padėti turintiems aukštą kraujospūdis, tačiau vartokite atsargiai, kad ilgainiui kraujospūdis netaptų pernelyg žemas. Dideliais kiekiais petražolių neturėtų vartoti ir nėščiosios.
„Petražolė labai naudinga žmogaus organizmui ir kaip diuretikas, ir kaip įvairių biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis“, – sako žolininkas.
Dilgėlių šaknys – taip pat puikus diuretikas
Dilgėlė – tiesiog vitaminų karalienė. Dilgėlių rasti lengva – jeigu įsidilginai, tai tikrai žinai, kad radai dilgėlę. Pasak M. Lasinsko, dilgėlę galima vartoti įvairiomis formomis, svarbu, kad per dieną gautume 5 gramus džiovintos arba 25 gramus šviežios dilgėlės. Kad būtų nauda, nepamirškite taisyklės: septynias dienas vartojame, tris dienas darome pertrauką.
„Dauguma žmonių bijo, kad dilgėlės krešina kraują. Iš tikrųjų gali, bet reikia suvartoti labai daug, kad kraujas sukrešėtų. Geriant arbatą ar valgant sriubą nesukrešės, o naudą turėsite didžiulę. Dilgėlių miltelių galima dėti į košes ar tiesiai į burną. Labai naudinga visa dilgėlė. Naudojama ir kaip diuretikas, ir sergant prostatos ligomis“, – teigia laidos svečias.
Kai kitą kartą prireiks šalinti skysčius iš organizmo, laidos vedėjas kviečia pabandyti tai padaryti natūraliai.
Plačiau – sausio 28 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
