Vilniaus Žvėryno rajonas iki pat šių dienų vadinamas prestižiniu. Šiandien jis garsėja patogia strategine vieta, mat įsikūręs palyginti netoli sostinės centro. Visgi net ir šiomis dienomis Žvėryne galima pajusti praėjusio šimtmečio aurą – apie tai, kad Žvėrynas kadaise buvo kurortinis rajonas, byloja sena medinė architektūra, jaukios gatvelės ir įvairiomis istorijomis apipintos lankytinos vietos.
Nuo 16 a. iki 19 a. vidurio dabartinio Žvėryno plotai ir erdvės priklausė didikų Radvilų giminei. Kalbama, jog viena turtingiausių Europos giminių šioje Vilniaus vietoje turėjo žvėrių medžioklės rezervatą, augino stirnas. Būtent taip ir kilo šios vietovės pavadinimas.
Žvėrynas nuo seno buvo miestiečių mėgstama pasivaikščiojimų vieta, o 19–20 a. čia įsikūrus vandens gydykloms ir pirtims, virė tikras kurortinis gyvenimas. Žvėryne ilsėdavosi profesoriai, į vasaros rezidenciją atvykdavo pailsėti generalgubernatorius. Vėliau čia ėmė kurtis pasiturintys vilniečiai. Susisiekti su kitomis miesto vietomis buvo galima keliu, vedančiu nuo Šnipiškių, arba laiveliais per Nerį.
1. Infekcinė ligoninė
Tai – originalus 1908 m. iškilęs pastatų ansamblis. Kiekvienai ligai gydyti buvo skirtas atskiras medinis pastatas su dideliais langais, o greičiau pasveikti padėdavo tyras pušynų oras. Kaip rašoma „Go Vilnius“ interneto puslapyje, 20 a. pr. ligoninę lietuviai vadino „limpamųjų ligų“ gydykla.
2. Vilniaus Dievo motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvė
Neries pakrantėje, prie Žvėryno tilto stūksanti cerkvė pastatyta dar 1903 m. Prie šventyklos buvo įsikūrusi parapijos mokykla, pastatytas namas vaikų prieglaudai, įkurta biblioteka su didele skaitykla. I-ojo pasaulinio karo metu atidaryta prieglauda vaikams iš vargingų šeimų, joje glaudėsi ir kitų krikščionių, ne tik stačiatikių, vaikai.
3. Vilniaus karaimų kenesa
Žvėryne galima aptikti ir vieną iš dviejų išlikusių kenesų – karaimų maldos namų – Lietuvoje. Statyta ilgai, 1913–1922 metais, Sovietų okupacijos metu 1949 m. kenesa buvo uždaryta. Joje buvo įkurtas trestas, vėliau – geodezijos tarnybos archyvas, gyveno žmonės. 1989 m.
Vilniaus kenesa buvo grąžinta karaimų bendruomenei, po kelių metų, atlikus remontą, vėl pašventinta. Viduje kenesa padalinta į tris dalis: pagrindinę maldų salę vyrams, galeriją moterims ir vidurį.
4. Medinė architektūra
Unikalus, Žvėryną miesto panoramoje išskiriantis bruožas, – medinė architektūra, alsuojanti praėjusio šimtmečio žavesiu. Šveicariški bokšteliai, rusiško stiliaus langų apvadai, tradicinė lietuviška kiaurapjūvio ornamentika ar spalvotų stikliukų verandos vitražai – Žvėryne galima pasigrožėti 108 spalvotais mediniais namukais.
5. Vilniaus šv. kankinės Kotrynos cerkvė
Vilniaus šventos kankinės Kotrynos cerkvė Vilniaus Žvėryne buvo pastatyta 1872 m., Vilniaus generalgubernatoriaus Aleksandro Potapovo lėšomis jo žmonos Jekaterinos Potapovos atminimui. Pastatyti cerkvę generalgubernatorius nutarė labai išgyvendamas dėl netekties – jo žmona mirė užsikrėtusi cholera. Pašventinti šventos kankinės Kotrynos garbei, stačiatikų maldos namai stovi Neries pakrantėje, netoli Vingio parko tilto.
6. Vilniaus švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia
Bažnyčios statybos praidėjo 1911 m., 1922 m. čia įkurta parapija. Iki 1940 m. lietuviškų pamaldų šioje bažnyčioje nebūdavo, šiuo metu šv. Mišios aukojamos lietuvių ir lenkų kalbomis.
7. Žvėryno akmuo
Dešiniajame Neries krante už Liubarto tilto ties upės posūkiu į vakarus guli Žvėryno akmuo. Akmenyje pavaizduotas Gediminaičių heraldinis ženklas – simetriškai iškalti gotikinio stiliaus stulpai su petukais viršuje iš kraštų, duobutės abipus stulpų ir apskritimas.
Manyta, kad aptiktas 20 a. viduryje akmuo žymėjo didžiojo kunigaikščio žvejybos Neryje ribą. Visgi iki šiol nėra vieningos nuomonės, patvirtinančios akmens istoriją. Teigiama, jog akmuo buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio žemių Vilniaus apylinkėse riboženklis. Yra manančių, jog akmuo taip pat galėjo būti pagonių šventvietė.
8. Žvėryno tiltas
Žvėryno tiltas per Nerį buvo pastatytas per dvejus metus 1905–1907 m. ir pavadintas Nikolajaus tiltu. Jo ilgis – 103 m., aukštis – 11 m. 2006 m. tiltas buvo rekonstruotas, 2010 m. po juo buvo pakabinta K. Vildžiūno skulptūra „Laivas-pusmėnulis“.
Ant Žvėryno tilto sumontuotas modernus spalvas keičiančių šviestuvų (RGB LED) apšvietimas, tad įvairiomis progomis, tamsiuoju paros metu, vilniečiai ir miesto svečiai gali pasigrožėti įvairiomis spalvomis sutviskančiu Žvėryno tiltu – vienu iš rajono simbolių.
9. Vingio parko tiltas
Vingio parko tiltas – vantinis plieninis pėsčiųjų tiltas per Nerį Vilniuje. Jo ilgis – 230 m, aukštis – 15 m. Visais metų laikais ir bet kuriuo paros metu itin įspūdingai tiltas atrodo iš paukščio skrydžio.
10. Eduardo Balso skveras
Eduardo Balsio skveras neretai vadinamas vienu jaukiausių Vilniuje, čia atsikvėpti nuo miesto šurmulio atvyksta ne tik Žvėryno, bet ir kitų miesto rajonų gyventojai.
11. Liubarto tiltas
Liubarto tiltas, kartais vadinamas Naujuoju Žvėryno tiltu, veda per Nerį. Tai – vienas iš nedaugelio Vilniaus metalinių tiltų. Šiandien Liubarto tiltas ir jį supanti erdvė tapo neatsiejama vilniečių kultūrinio gyvenimo dalimi, skirta ne tik maloniems pasivaikščiojimams. Šiltuoju metų laiku po tiltu rengiami ir lauko kino seansai.
12. Kompozitorių namai
Vilniuje 1966 m. duris atvėrę skandinaviško stiliaus Kompozitorių namai, suprojektuoti architekto Vytauto Edmundo Čekanausko, laikomi vienu pirmųjų pokarinio modernizmo architektūros šedevrų. 2017 m. Kompozitorių namai buvo atidaryti iš naujo po to, kai pastatą nuniokojo gaisras, kilęs dėl senos elektros instaliacijos.
Architektūros žinovų, smalsių vilniečių ir turistų dėmesio nuolat sulaukiantis Kompozitorių sąjungos pastatas nuomojamas koncertams, konferencijoms, repeticijoms ir kitokio pobūdžio renginiams.
13. Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija
Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija įkurta 1989 m. spalio mėn. ir yra vienintelė valstybinė žydų mokykla Lietuvoje. 2002 m. mokyklą baigė pirmoji žydų abiturientų laida, pirmoji po 60 metų. Mokykloje pagrindiniai dalykai dėstomi lietuvių kalba, o žydiškų dalykų koncentrą sudaro hebrajų kalba, žydų istorija, žydų tautos tradicijos.
Daugiau Žvėryno vaizdų – LRT.lt nuotraukų galerijoje.
Išsamų maršrutą bohemiškojo Vilniaus Užupio gatvėmis ir skergatviais rasite čia.
