Suskaudus skrandžiui dažnas puola išgerti tabletę, tačiau LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ gastroenterologė Diana Žukauskienė teigia, jog pradėti gydymą reikėtų nuo visai kitų dalykų. Atsisakius prasto maisto naudinga pergalvoti: koks jūsų mitybos režimas, kokioje padėtyje valgote, ar esate fiziškai aktyvus, kokius rūbus dėvite, kiek patiriate streso?
Jei esate vienas iš tų, kurie skundžiasi nesibaigiančiais skrandžio skausmais – sukluskite: kada metas nebekentėti ir kreiptis į gydytojus? Apie už skrandžio sutrikimų slypinčias ligas pasakoja gastroenterologė D. Žukauskienė.
„Kai žmonės sako, kad skauda skrandį, tai nebūtinai būna skrandžio ligos. Bet vien virškinamajame trakte sutrikimų spektras gali būti labai platus, pradedant nuo funkcinės dispepsijos, kai nerandame jokių struktūrinių pakitimų, bet organo veikla sutrikusi. Labai dažnai būna gastroezofaginio refliukso liga, gastritas, skrandžio uždegimas, tiek skrandžio, tiek dvylikapirštės žarnos opaligės. Tik retais atvejais tai būna piktybiniai susirgimai“, – komentuoja gydytoja.
Reikėtų stengtis valgyti neskubant, neryti dideliais kąsniais, tuo metu, kai valgome, nedaryti kitų darbų. Paskutinis dalykas – padėtis. Dažnas žmogus valgo gulėdamas arba iš karto po maisto prigula. To daryti nereikėtų.
Anot D. Žukauskienės, gydytis reikėtų pradėti visai ne nuo vaistų, kaip dažnai būna, nes yra labai daug veiksnių, kuriuos kiekvienas galėtų pakoreguoti pats. Visų pirma, reikėtų pradėti nuo mitybos: atsisakyti alkoholio, labai aštraus, rūgštaus maisto (kavos, šokolado, česnako, svogūnų). Svarbūs ne tik patys produktai – svarbus ir mitybos režimas, pažymi gastroenterologė.
„Režimas turi būti reguliarus. Reikėtų stengtis valgyti neskubant, neryti dideliais kąsniais, tuo metu, kai valgome, nedaryti kitų darbų. Paskutinis dalykas – padėtis. Dažnas žmogus valgo gulėdamas arba iš karto po maisto prigula. To daryti nereikėtų. Venkite valgymo 3–4 valandas iki miego, taip pat svarbu ir fizinis aktyvumas“, – pataria gydytoja.
Per dieną reikėtų būti fiziškai aktyviems bent pusvalandį. Dar vienas dalykas, pagerinantis virškinamojo trakto veiklą – laisvesni drabužiai. „Dabar tikrai dažnai žmonės dėvi labai aptemptus drabužius. Tas tikrai pablogina savijautą. Paskutinis momentas – psichologinė savijauta. Kai gyvenime atsiranda didesnė įtampa, visada virškinimas šiek tiek sutrinka“, – sako D. Žukauskienė.
Endoskopija – tai vienintelis ir geriausias būdas įvertinti, kaip atrodo gleivinė. Aparatas yra kaip akis, plika akimi galiu įvertinti gleivinę, esant pakitimams – net paimti audinio gabaliuką, mikroskopiniame lygmenyje įvertinti bėdas.
Pašnekovė tvirtina, kad atlikti didžiuliai moksliniai tyrimai įrodo, jog stresas gali sukelti skrandžio skausmą, opaligę, o suvaldžius tokias ligas, kaip depresiją, gleivinės būklė pagerėja.
Jei jaučiate skrandžio skausmą, išbandėte minėtus veiksmus ir vis tiek nepagerėjo, tada metas registruotis pas gydytoją. Pasak laidos viešnios, nedelsiant į gydytoją reikėtų kreiptis esant aliarmo simptomams: jeigu iš virškinamojo trakto atsiranda kraujavimas, be jokios priežasties ima kristi svoris, atsiranda skausmas ryjant, springstama, prasideda mažakraujystė.
Dažniausiai problema nėra labai didelė, gydytojas, atlikęs paprastus tyrimus, pavyzdžiui, kraujo, ir paskyręs gydymą sulauktų teigiamo rezultato. Deja, informaciniame amžiuje žmonės neretai pas gastroenterologą ateina gerokai panaršę internete, turi mintį, kad tai – vėžio simptomai. Nemalonus, bet geriausias būdas įvertinti skrandžio būklę – atlikti endoskopiją.
„Tai vienintelis ir geriausias būdas įvertinti, kaip atrodo gleivinė. Aparatas yra kaip akis, plika akimi galiu įvertinti gleivinę, esant pakitimams – net paimti audinio gabaliuką, mikroskopiniame lygmenyje įvertinti bėdas“, – kalba D. Žukauskienė.
Jeigu manote, kad endoskopijos niekaip neištversite, yra galimybė šį tyrimą atlikti bendrojoje nejautroje.
Plačiau – rugsėjo 15 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
