Iš rikiuotės išėjus skydliaukei svarbu neužsiimti savigyda – taip galite tik dar labiau išderinti šio organo veiklą, tad pasikliaukite gydytojais. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ prof. Alvydas Unikauskas sako, kad sutrikus skydliaukei gali būti kalta nebūtinai skydliaukė – reikšmingos ir kepenys, ir tai, kiek jumyse estrogenų.
Galite galvoti, kad skydliaukės sutrikimo nustatymas buvo svarbiausias dalykas, kuris leis jums pažaboti ligą, nes ėmėtės tam tikrų veiksmų. Deja, ne visada viskas eina sklandžiai – dėl kai kurių daromų klaidų jūsų skydliaukės veikla gali taip ir neatsistatyti.
Tačiau pirmiausia reikėtų prisiminti, kokios skydliaukės funkcijos, kokie gali būti skydliaukės sutrikimai, ir išsiaiškinti, ar tikrai visada pati skydliaukė išeina iš rikiuotės?
„Smegenyse esanti liauka hipofizė duoda komandą skydliaukei, kad ji gamintų hormonus. Mes visi žinome, kad skydliaukė gamina hormonus ir tai skatina mūsų medžiagų apykaitą, dėl to būna ir daugiau energijos. Vienu atveju hipofizė skatina skydliaukę dirbti, kitu atveju sako: gal reikia ramiau. Viena situacija – hipotirozė. Tai vangi skydliaukė, ji dirba silpnai, negamina hormonų tiek, kiek reikia. Antra situacija – hipertirozė, kai skydliaukė labai aktyvi. Turime du priešingus polius, ir vienas, ir kitas turi savų simptomų.
Pavyzdžiui, kai yra hipotirozė, žmogus vangus, depresyvus, jo oda stora, sausa, gali būti vidurių užkietėjimas, šiek tiek sumažėjęs kraujo spaudimas. Žmogui trūksta energijos, susilpnėja ir jo seksualinė funkcija. O kai skydliaukė labai aktyvi – atvirkščiai: oda ne sausa, o drėgna. Jeigu hipotirozė – svoris didėja, o esant hipertirozei svoris mažėja, žmogus aktyvus, jis labai lengvai sudirgsta, jam viskas įdomu, jis visur kiša savo nosį, kraujo spaudimas padidėja. Kai yra hipertirozė, žmogus nemėgsta būti ten, kur šilta, šiltoje aplinkoje, hipotirozė – atvirkščiai: žmogui šalta visą laiką. Tos dvi situacijos skirtingos“, – pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius.
Skydliaukė gali dirbti normaliai, bet jeigu hormono T4 kepenys aktyvuoja per mažai, atrodys, kad blogai dirba skydliaukė, nors ji dirba gerai.
Kodėl sutrinka skydliaukės veikla? Kartais kalta pati skydliaukė ir prasideda skydliaukės uždegimas. 90 proc. jų yra autoimuninės kilmės, tačiau yra ir kitokių, pavyzdžiui, virusinių skydliaukės uždegimų. Bet jei prasidėjo skydliaukės uždegimas, pačioje pradžioje skydliaukė suaktyvėja, ji tampa hiperaktyvi. Jeigu tuo metu nueisime pas gydytoją, jis padarys tyrimus, pažiūrės, kas vyksta, ir gali paskirti vaistų, kurie sumažins skydliaukės aktyvumą. Bet po kurio laiko ūmi uždegimo fazė baigiasi, dar vėliau uždegimas pereina į susilpnėjusios skydliaukės veiklos fazę – situacija keičiasi.
„Nereikia galvoti, kad jeigu prasidėjo hipertirozės reiškiniai, jie visą laiką ir bus. Jeigu tai uždegimas, situacija pamažu gali pasikeisti, bet, aišku, jūs būsite sekami gydytojo ir tai matysis. Kalta gali būti pati skydliaukė, ji gamina mažai arba per daug hormonų“, – teigia A. Unikauskas.
Tačiau skydliaukė gali sutrikti nebūtini dėl savęs pačios. Skydliaukė gamina T4 hormoną. Skaičius 4 – tai jodo molekulių skaičius; tai hormonas, prie kurio prisikabinusios keturios jodo molekulės.
„Jūs tikrai visi girdėjote, kad skydliaukei labai svarbus jodas. Šitas T4 hormonas neaktyvus. Skydliaukė gamina hormoną, jis neaktyvus, jį reikia suaktyvinti, o jį suaktyvina kepenys. Kepenyse viena jodo molekulė atkabinama ir nuo to momento tai yra hormonas T3. Šitas T3 hormonas yra aktyvus. O dabar įsivaizduokime situaciją, kad kepenys dirba blogai, gamina mažai tulžies ir T4 hormono vertimas aktyviu T3 hormonu sumažėja. Skydliaukė gali dirbti normaliai, bet jeigu to hormono aktyvuojama per mažai, atrodys, kad blogai dirba skydliaukė, nors ji dirba gerai“, – situaciją apibūdina profesorius.
Dėl dar vienos situacijos kalti estrogenai. Skydliaukėje yra receptorių, prie kurių prisikabina skydliaukės hormonai, bet estrogenai sugeba imituoti skydliaukės hormonus ir užima jų vietą. Taip slopinama skydliaukės veikla. Jeigu estrogenų organizme labai daug, gali susilpnėti skydliaukės veikla.
Kopūstinės daržovės – kopūstai, kalafiorai, brokoliai ir panašūs maisto produktai – slopina skydliaukę. Jeigu jums hipotirozė, sulėtėjusi skydliaukės veikla, šitų daržovių geriau nevalgyti. Soja arba sojos produktai taip pat slopina skydliaukę.
Tad dėl sutrikusios skydliaukės kalta gali būti ir pati skydliaukė, ir kepenys, ir estrogenų kiekis jūsų organizme. O gydant ją svarbu nepadaryti šių keturių klaidų, kurias laidoje „Klauskite daktaro“ aptarė jos vedėjas A. Unikauskas.
Pirma klaida gydant skydliaukę – hormonų terapijos atsisakymas
„Viena iš klaidų gali būti tokia, kad žmogus, kuriam gydytojas paskyrė hormonų, kažkodėl sumąstė, kad jam užtenka, ir pats jų atsisakė. Jis nustoja juos gerti. Tai negerai. Hormonai, vartojami gydant skydliaukę, neturi nieko bendro su steroidiniais ar streso hormonais. Skydliaukės hormonai nesukelia jokių nepageidaujamų reakcijų ir neturi įtakos svorio augimui. Kaip gydytojas paskyrė, taip jūs ir turite vartoti, negalite vaistų atsisakyti patys“, – perspėja daktaras.
Antra klaida gydant skydliaukę – netinkamos vaistų dozės
Anot profesoriaus, gydymo eigoje gali pasikeisti reikalinga vaistų dozė, dėl to gydant skydliaukę reikia sistemingai vaikščioti pas endokrinologą. Jei gerdami vaistus priaugote svorio, vadinasi, geriate per mažas vaistų dozes. Hormoniniai vaistai skiriami visam gyvenimui ir savavališkai jų vartojimo nutraukti negalima. Beje, nereikia atmesti to, kad svoris gali augti ir dėl kitos priežasties, kuri tiesiog atsirado gydant skydliaukę.
Trečia klaida gydant skydliaukę – netinkama mityba
„Norėčiau atkreipti dėmesį į kryžmažiedes daržoves. Kopūstinės daržovės – kopūstai, kalafiorai, brokoliai ir panašūs maisto produktai – slopina skydliaukę. Jeigu jums hipotirozė, sulėtėjusi skydliaukės veikla, šitų daržovių geriau nevalgyti. Soja arba sojos produktai taip pat slopina skydliaukę. Jeigu skydliaukė dirba blogai, venkite šių produktų“, – pataria A. Unikauskas.
Ketvirta klaida gydant skydliaukę – jodo vartojimas nepasitarus su gydytoju
Jodo mes negalime gauti nei per daug, nei per mažai. Jeigu jūs kokį nors preparatą su jodu geriate savavališkai, nepakalbėję su gydytoju, žinokite – tai tas pats, kas plaktuku daužyti per skydliaukę.
„Geriau jodo gauti natūraliu būdu. Apskritai visus preparatus, kuriuose yra jodo, reikia gerti labai atsargiai. Pavyzdžiui, druska su jodu yra geras dalykas, jūs tikrai neperdozuosite, juk nevalgysite druskos šaukštais. Labai gerai jūrų gėrybės, jūrų kopūstai – viskame, ką gauname iš jūros, yra jodo, geriau, kad tai ateitų su maistu, o ne papildomai geriant jodą, išskyrus tuos atvejus, kai taip daryti jums pasakė jūsų gydytojas“, – įžvalgomis dalijasi medikas.
Plačiau – sausio 14 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
