„Auksiniuose scenos kryžiuose“ apdovanoti iškiliausi teatralai, nušvilpta ministrės kalba

Penktadienio vakarą Tarptautinės teatro dienos proga Valstybiniame jaunimo teatre 23-iąjį kartą įteikti prestižiniai apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“, skirti iškiliausiems scenos meno kūrėjams pagerbti. Renginio metu kūrėjai dėkojo kovojantiems už žodžio ir saviraiškos laisvę, o po kultūros ministrės kalbos salėje pasigirdo švilpimas.

Aukščiausi Lietuvos teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“ kasmet tampa viena svarbiausių kultūros švenčių. Čia pagerbiami svarbiausius kūrinius praėjusiais metais sukūrę menininkai, iškiliausi debiutantai ir žymę scenos meno istorijoje savo darbais palikę kūrėjai.

„Sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, kai kalbame apie laisvę, moralę ir ateitį, scenos menas tampa itin svarbus. Teatras išlieka ne tik meno, bet ir mąstymo bei atviro dialogo erdve, kurioje visuomenė gali pažvelgti į save. Ne veltui Juozas Miltinis yra pasakęs, kad teatras yra ne pramoga, o gyvenimas.

Tai puikiai atspindi ir šių metų „Auksinių scenos kryžių“ nominantai, savo darbuose drąsiai keliantys posttiesos, socialinės atsakomybės, kitoniškumo priėmimo ir bendrystės temas“, – vaizdo įraše tartame sveikinime teigė kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė. Po jos kalbos salėje pasigirdo švilpimas.

Įvertinti ryškiausi Lietuvos teatralai

Geriausia dramaturge tapo Laura Kutkaitė, sukūrusi spektaklio-performatyvios paskaitos „Tremolo“ dramaturgiją, o scenografe – Agata Skwarczynska už spektaklio „Lietuviškos vėlinės“ scenografiją. „Tremolo“ taip pat nugalėjo tarpdisciplininio scenos meno kūrinio kategorijoje.

Muzikos kategorijoje už baleto „Kopelija“, pastatyto Lietuvos baleto 100-mečio proga, muzikinę rekompoziciją apdovanotas Jievaras Jasinskis. Kompozitorius, sakydamas padėkos kalbą, šypsojosi, kad antros tokios galimybės negaus: „Nesulauksiu 200 metų Lietuvos baleto.“

Už spektaklio „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“ kostiumų dizainą įvertinta Sandra Straukaitė teigė, kad geriausias apdovanojimas jai – dirbti teatre. O Lukas Miceika, apdovanotas už videografinio koncerto „Dangaus konstruktorius“ videografiją, dėkojo kolegoms už galimybę prisijungti prie įdomaus projekto ir linksmos kompanijos.

Lėlių ir objektų teatro spektaklių kategorijoje laimėjo Jūratė Trimakaitė ir Elena Selena su kūriniu „Lapiukas ir žiema“. Nors į ceremoniją atvykti negalėjo, laureatės padėkos žodžius tarė vaizdo įraše. „Labai džiaugiuosi, kad šis mūsų kūrinys, pabrėžiantis vaizduotės svarbą, liko įvertintas šiais, tokiais sunkiais, laikais, kai vaizduotė – ypač svarbi“, – kalbėjo E. Selena.

Spektaklio vaikams ir jaunimui kategorijoje laureatais paskelbti Žilvinas Vingelis bei Renata Valčik už spektaklį „Alisa Veidrodžio karalystėje“. R. Valčik sakė esanti dėkinga už galimybę dirbti su vis jaunesniais kūrėjais: „Aš jau tampu vis vyresnė. Šįkart, man atrodo, irgi buvau viena iš vyriausių grupėje. Labai smagu dirbti su jaunimu, labai smagu dirbti jaunimui ir dar smagiau, kai tas darbas būna įvertintas.“

„Auksiniu scenos kryžiumi“ už ilgametį indėlį į scenos meną apdovanotas dailininkas Jonas Arčikauskas. O „Boriso Dauguviečio auskaras“ už naujų sceninės išraiškos formų paieškas aktoriaus Dariaus Meškausko įteiktas Benui Šarkai už performatyvią poetinio ir fizinio teatro kūrybą. „Gerai, kad visi gyvename ne kokiame nors Murmanske. Neaišku, kas būtumėme. Ne šiaip sau čia gimėme ir gyvename“, – savo kalboje pažymėjo B. Šarka.

Savo ruožtu D. Meškauskas priminė rudenį vykusius kultūros protestus: „Labai džiaugiuosi, kad mūsų jaunimas toks aktyvus ir aktyviai reiškia savo pilietines pozicijas. Su tuo mus visus sveikinu.“

Geriausiu choreografu paskelbtas Martynas Rimeikis už baleto „Kopelija“ choreografiją. Laureatas pripažino, kad šis pastatymas buvo sudėtingas, bet kartu – ypač jautrus. „Juo pažymėjome 100 metų Lietuvos baleto, kuris lygiai prieš 100 metų pradėjo savo kelią būtent šio pavadinimo baletu. Ačiū už galimybę prisiliesti prie pradžios ir drąsiai pradėti naują Lietuvos baleto kelią“, – sakė M. Rimeikis.

Metų šokėjais tapo Sigita Mikalauskaitė ir Telmanas Ragimovas už šokio atlikimą įsivaizduojamoje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio operoje „Jūratė“, o soliste – Gabrielė Bukinė už Adrianos vaidmenį operoje „Adriana Lekuvrer“. Geriausiu baleto solistu už Natanaelio vaidmenį balete „Kopelija“ pripažintas Edvinas Jakonis dėkojo komandai „už pasitikėjimą, tikėjimą ir sukurtą sentimentą“.

Pradedančiosios menininkės kategorijoje įvertinta Inga Juškevičiūtė už Hedvigos vaidmenį spektaklyje „Laukinė antis“. Nepagrindinio moters vaidmens kategorijoje laimėjo Saulė Gotbergė už Baltųjų valdovės vaidmenį spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“. „Paskutinį kartą stovėjau Jaunimo teatro scenoje, kai vaidinau, gražiai tariant, tokią paleistuvę spektaklyje „Skrydis virš gegutės lizdo“. O dabar atsiėmiau apdovanojimą už karalienės vaidmenį. Pagaliau užaugau!“ – juokėsi aktorė.

Nepagrindinio vyro vaidmens kategorijoje įvertintas Andrius Gaučas už Kliunkio Pliumpio vaidmenį spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“. Laureatas pripažino, kad stovėti šioje scenoje – nenusakomas jausmas. „Besąlygiškai tikiu šia profesija, kurios esminė ašis – žmonės: aktoriai, komanda, kūrėjai, be kurių teatras neįmanomas. Ačiū. Laikas su jais yra brangiausias gyvenimo laikas“, – dėkojo A. Gaučas.

Geriausia 2025-ųjų aktore tapo Vaidilė Juozaitytė, atlikusi Editos vaidmenį spektaklyje „Šok, Edita, šok“. Laureatė pastebėjo, kad pagrindinis dalykas teatre – nuolatinis ieškojimas ir prieštaravimas viskam, kas atrodo savaime aišku. Tuo tarpu geriausiu aktoriumi paskelbtas Dominykas Vaitiekūnas, atlikęs Hedwig vaidmenį miuzikle „Hedwig and the Angry Inch“, džiaugėsi proga būti su kultūros bendruomene.

„Dabar Lietuvoje vienintelė kultūros bendruomenė bei jūsų veidai palaiko viltį, kad viskas bus gerai, kai viskas šitaip eina šaibom ir pasaulis eina iš proto. Noriu padėkoti visiems, ypač teatro ir kultūros bendruomenei, kurie laužo standartus, kurie kovoja už laisvą žodį, saviraiškos laisvę. Norėčiau visiems palinkėti – neleiskime dėti savęs į jokias dėžutes“, – kalbėjo laureatas.

„Auksiniu scenos kryžiumi“ už spektaklio „Priešinimosi melancholija“ režisūrą įvertintas Adomas Juška padėkos kalboje pabrėžė, kad būtų niekas be savo kolegų: „Būčiau niekas be kūrybinės komandos, be aktorių. Būčiau niekas be savo mokytojų. Būčiau niekas be šio teatro, kuris mane iš esmės užaugino ir leido klysti.“

Ceremonijos metu pagerbti ir amžinybėn iškeliavę teatro kūrėjai.

„Auksinių scenos kryžių“ ceremoniją vedė Jaunimo teatro aktoriai Algirdas Latėnas, Aušra Pukelytė, Sergejus Ivanovas, Karolis Kasperavičius, Matas Dirginčius, Giedrė Giedraitytė, Neringa Varnelytė, Jonė Šadeikė, Kristina Andrejauskaitė, Andrius Bialobžeskis.

Nominacijos (laimėtojai paryškinti)

Režisūra

• Jokūbas Brazys už spektaklio „Icarus machine“ režisūrą, Valstybinis Šiaulių dramos teatras;
• Adomas Juška už spektaklio „Priešinimosi melancholija“ režisūrą, Juozo Miltinio dramos teatras;
• Oskaras Koršunovas už spektaklio „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“ režisūrą, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
• Laura Kutkaitė už spektaklio „Milena“ režisūrą, Klaipėdos dramos teatras;
• Žilvinas Vingelis už spektaklio „Alisa Veidrodžio karalystėje“ režisūrą, Nacionalinis Kauno dramos teatras.

Moters vaidmuo

• Gabrielė Andruškevič už Majos Nitovskos vaidmenį spektaklyje „Moters dalys“, Vilniaus senasis teatras;
• Vaidilė Juozaitytė už Editos vaidmenį spektaklyje „Šok, Edita, šok“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras;
• Viktorija Kuodytė už Palestinietės vaidmenį spektaklyje „Menka detalė“, Valstybinis jaunimo teatras;
• Goda Piktytė už Jos vaidmenį monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“, teatras „Mens Publica“ ir Nacionalinis Kauno dramos teatras;
• Aušra Pukelytė už Tiundės Esternės vaidmenį spektaklyje „Priešinimosi melancholija“, Juozo Miltinio dramos teatras.

Vyro vaidmuo

• Albinas Kėleris už Derdžio Esteros vaidmenį spektaklyje „Priešinimosi melancholija“, Juozo Miltinio dramos teatras;
• Šarūnas Rapolas Meliešius už Piterio Peno vaidmenį spektaklyje „Piteris Penas“, Kauno miesto kamerinis teatras;
• Matas Sigliukas už vaidmenį spektaklyje „Akies istorija“, Oskaro Koršunovo teatras;
• Dominykas Vaitiekūnas už Hedwig vaidmenį miuzikle „Hedwig and the Angry Inch“, VšĮ „Darbininkai“;
• Donatas Želvys už Janošo Valuškos vaidmenį spektaklyje „Priešinimosi melancholija“, Juozo Miltinio dramos teatras.

Nepagrindinis moters vaidmuo

• Jelena Bogdanovič už Magdalenos Zlockos vaidmenį spektaklyje „Moters dalys“, Vilniaus senasis teatras;
• Saulė Gotbergė už Baltųjų valdovės vaidmenį spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
• Ieva Pakštytė už Astos vaidmenį spektaklyje „Mažasis Ejolfas“, Klaipėdos jaunimo teatras;
• Indrė Patkauskaitė už Fobi Gryn vaidmenį spektaklyje „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
• Irena Sikorskytė už tardytojos vaidmenį spektaklyje „Lietuviškos vėlinės“, Nacionalinis Kauno dramos teatras.

Nepagrindinis vyro vaidmuo

• Ramūnas Cicėnas už Martino Lampės vaidmenį spektaklyje „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
• Andrius Gaučas už Kliunkio Pliumpio vaidmenį spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
• Darius Meškauskas už Janinos Neimanės vaidmenį spektaklyje „Mane vadina Kalendorium“, Klaipėdos dramos teatras;
• Oskar Wyganowski už Larso Alsvago vaidmenį spektaklyje „Moters dalys“, Vilniaus senasis teatras.

Dramaturgija

• Iga Gańczarczyk ir Anna Smolar už spektaklio „Paukščiai“ dramaturgiją, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
• Rimantas Kmita už spektaklio „Šok, Edita, šok“ dramaturgiją, Valstybinis Šiaulių dramos teatras;
• Herkus Kunčius už spektaklio „Danaja ir piktadarys“ dramaturgiją, Panevėžio teatras „Menas“;
• Laura Kutkaitė už spektaklio-performatyvios paskaitos „Tremolo“ dramaturgiją, MMLAB teatras, „Bilietų nėra“.

Scenografija

• Marijus Jacovskis už baleto „Kopelija“ scenografiją, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
• Lauryna Liepaitė už spektaklio „Priešinimosi melancholija“ scenografiją, Juozo Miltinio dramos teatras;
• Gintaras Makarevičius už spektaklio „Laukinė antis“ scenografiją, Valstybinis jaunimo teatras;
• Agata Skwarczynska už spektaklio „Lietuviškos vėlinės“ scenografiją, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
• Sigita Šimkūnaitė už šokio spektaklio „Onos“, Šeiko šokio teatras, spektaklių „Chroma“, MMLAB teatras, Valstybinis jaunimo teatras, ir „Žiurkės“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, scenografiją.

Kostiumų dizainas

• Liucija Kvašytė už spektaklio „Milena“ kostiumų dizainą, Klaipėdos dramos teatras;
• Sandra Straukaitė už spektaklio „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, šokio spektaklio „Onos“, Šeiko šokio teatras, ir šokio spektaklio vaikams „Panama labai graži“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, kostiumų dizainą;
• Renata Valčik už spektaklio „Alisa Veidrodžio karalystėje“ kostiumų dizainą, Nacionalinis Kauno dramos teatras.

Technologijų dizainas

• Eitvydas Doškus už spektaklio „Milena“ videografiją, Klaipėdos dramos teatras;
• Lukas Miceika už videografinio koncerto „Dangaus konstruktorius“ videografiją, Valstybinis ansamblis „Lietuva“;
• Eugenijus Sabaliauskas už spektaklio „Priešinimosi melancholija“ šviesų dizainą, Juozo Miltinio dramos teatras;
• Dainius Urbonis už spektaklio „Milena“ šviesų dizainą, Klaipėdos dramos teatras.

Muzika

• Pablo Garreton už šokio spektaklio „Shield is a Weapon“ (liet. „Skydas yra ginklas“) muziką, „Tanzhaus nrw“, „Tanzfaktur Köln“ ir Nepriklausomo šiuolaikinio šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
• Jievaras Jasinskis už baleto „Kopelija“ muzikinę rekompoziciją, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
• Vygintas Kisevičius už spektaklio „Priešinimosi melancholija“ muziką, Juozo Miltinio dramos teatras;
• Lina Lapelytė už spektaklio „Kosminiai namai“ muziką, MMLAB teatras, „TR Warszawa“;
• Mantas Mockus už spektaklio „Icarus machine“ muziką, Valstybinis Šiaulių dramos teatras.

Solistė / solistas

• Gabrielė Bukinė už Adrianos vaidmenį operoje „Adriana Lekuvrer“, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Estijos tarptautinis operos festivalis „PromFest“;
• Tadas Girininkas už Leporelo vaidmenį operoje „Don Žuanas“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
• Dovilė Kazonaitė už Rozalindos vaidmenį operetėje „Šikšnosparnis“, Panevėžio muzikinis teatras;
• Gytis Šimelionis už Panelės Agatos Trančbul vaidmenį miuzikle „Matilda“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras;
• Dominykas Vaitiekūnas už Hedwig vaidmenį miuzikle „Hedwig and the Angry Inch“, VšĮ „Darbininkai“.

Baleto solistė / solistas

• Edvinas Jakonis už Natanaelio vaidmenį balete „Kopelija“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
• Marija Kastorina už Lizos vaidmenį balete „Tuščias atsargumas“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
• Jonas Laucius už Čiurlionio vaidmenį šokio spektaklyje „Karalių pasaka“, Anželikos Cholinos šokio teatras;
• Stefanija Nosovaitė už Karmen vaidmenį šokio spektaklyje „Karmen“, Kauno valstybinis muzikinis teatras;
• Ieva Repšytė už Kopelijos vaidmenį balete „Kopelija“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.

Choreografija

• Liza Baliasnaja už šokio spektaklio „Shield is a Weapon“ (liet. „Skydas yra ginklas“) choreografiją, „Tanzhaus nrw“, „Tanzfaktur Köln“ ir Nepriklausomo šiuolaikinio šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
• Anželika Cholina už šokio spektaklio „Karalių pasaka“ choreografiją, Anželikos Cholinos šokio teatras;
• Birutė Letukaitė už šokio spektaklio „Godos 3.0“ choreografiją, Kauno šokio teatras „Aura“;
• Agnietė Lisičkinaitė ir Igor Shugaleev už šokio spektaklio „Clap & Slap“ choreografiją, Nepriklausomo šiuolaikinio šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
• Martynas Rimeikis už baleto „Kopelija“ choreografiją, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.

Šokėja / šokėjas

• Liza Baliasnaja už šokio spektaklio „Shield is a Weapon“ (liet. „Skydas yra ginklas“) atlikimą, „Tanzhaus nrw“, „Tanzfaktur Köln“ ir Nepriklausomo šiuolaikinio šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
• Ester Bega už vaidmenį šokio spektaklyje „Godos 3.0“, Kauno šokio teatras „Aura“;
• Pepe Jaimes už M. K. Čiurlionio vaidmenį šokio spektaklyje „Jūra“, Kauno šokio teatras „Aura“;
• Sigita Mikalauskaitė ir Telmanas Ragimovas už šokio atlikimą įsivaizduojamoje M. K. Čiurlionio operoje „Jūratė“, „Operomanija“ ir Vilniaus senasis teatras;
• Marius Pinigis už šokio atlikimą spektaklyje „Žmogus Mėnulyje“, šokio trupė „Nuepiko“.

Spektaklis vaikams ir jaunimui

• Ieva Jackevičiūtė už spektaklį paaugliams „Kastukas“, teatras „No Shoes“;
• Justas Tertelis ir Raimondas Klezys už performatyvią paskaitą jaunimui „Beveik laimingas“, teatras „No Shoes“;
• Daria Verovka, Sandra Straukaitė, Sigita Šimkūnaitė ir Silvija Miliūnaitė už šokio spektaklį vaikams „Panama labai graži“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras;
• Žilvinas Vingelis ir Renata Valčik už spektaklį „Alisa Veidrodžio karalystėje“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
• Oskar Wyganowski už spektaklį „Klausau, Jūsų Didenybe!“, Vilniaus senasis teatras.

Lėlių ir objektų teatro spektaklis

• Saulė Degutytė už lauko spektaklį „Mergaitė su šau(kš)tuvu“, „Stalo teatras“;
• Tin Grabnar už miniatiūrų spektaklį „Transportas: Prisisekite saugos diržus!“, Klaipėdos lėlių teatras;
• Justina Jukonytė ir Neringa Keršulytė už spektaklį „Apie žmogų“, Vilniaus teatras „Lėlė“;
• Monika Mikalauskaitė-Baužienė už vaidmenį lėlių spektaklyje suaugusiesiems „Aš visada šalia“, Klaipėdos lėlių teatras ir „Cie La Neige sur les Cils“;
• Jūratė Trimakaitė ir Elena Selena už spektaklį „Lapiukas ir žiema“, Kauno valstybinis lėlių teatras.

Tarpdisciplininio scenos meno kūrinys

• Gildas Aleksa už šiuolaikinio cirko ir teatro spektaklį „Šarūnas“, „Teatronas“;
• Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda už harmonijas ir disonansus grybaujant su terapeutu „Sporos“, „Operomanija“, „Performa“;
• Darius Gumauskas už dokumentinę fikciją „Anoniminiai šokiai“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, „Operomanija“;
• Laura Kutkaitė už spektaklį-performatyvią paskaitą „Tremolo“, MMLAB teatras, „Bilietų nėra“;
• Lina Lapelytė už spektaklį „Kosminiai namai“, MMLAB teatras, „TR Warszawa“.

Pradedančioji menininkė / pradedantysis menininkas

• Inga Juškevičiūtė už Hedvigos vaidmenį spektaklyje „Laukinė antis“, Valstybinis jaunimo teatras;
• Laurynas Luotė už vaidmenį monospektaklyje „Be ryšio“, „Meno banga“;
• Miglė Navasaitytė už Alisos vaidmenį spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
• Marija Petraitytė už kostiumų dizainą operetėje „Šikšnosparnis“, Panevėžio muzikinis teatras;
• Karolis Zajauskas už spektaklio „Piteris Penas“ režisūrą, Kauno miesto kamerinis teatras, ir šviesų dizainą spektaklyje „Icarus machine“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras.

Portalas LRT.lt primena, kad „Auksinio scenos kryžiaus“ ir „Boriso Dauguviečio auskaro“ apdovanojimus įsteigė Kultūros ministerija. Premijomis siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius praėjusių metų darbus bei išskirtinius profesinius laimėjimus.

Laureatus išrenka profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija. Šiuo metu ją sudaro: pirmininkė teatrologė Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, teatrologė Elona Bajorinienė, menotyrininkė dr. Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė, muzikologė, muzikos kritikė Eglė Gudžinskaitė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė Aušra Martišiūtė-Linartienė, šokėja, choreografė, pedagogė Lina Navardauskienė, teatro režisierius Bernardas Gytis Padegimas, teatrologė, teatro kritikė Kristina Steiblytė, kompozitorius, pedagogas Mindaugas Urbaitis.

Komisijai vertinti buvo pateikti 105 pasiūlymai.

Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.