Ainai – vietinė tauta, kilusi iš šiaurės Japonijos. Ilgą laiką ainai buvo „nustumti į paraštes“, o dabar jie patiria kultūrinį atgimimą, pasiekusį ir Lietuvą, rašoma Nacionalinio muziejaus parengtoje publikacijoje.
1. Ainų pasaulis pilnas dvasių – kamuy
Ainų dvasingume (aynuramat) viskas gali būti kamuy: gyvūnai, augalai, ugnis, vanduo, kalnai ir upės. Kamuy nuolat stebi žmones ir dovanoja jiems maistą bei išteklius.
2. Lokys laikomas dievišku svečiu
Lokio šventė iyomante – viena svarbiausių ainų ceremonijų. Lokys laikomas kalnų dvasios įsikūnijimu, o jo „išlydėjimas“ simbolizuoja pagarbą gamtai ir gyvybės ciklams.
3. Šventa ainų tatuiravimo tradicija gyvavo tūkstantmečius
Ainų moterys tatuiruodavo burną, rankas ir dilbius. Tikėta, kad tai saugo nuo piktųjų dvasių, padeda gimdymo metu ir užtikrina patekimą į pomirtinį pasaulį. Paskutinė visa tatuiruota ainė mirė tik 1998 metais.
4. Drabužiai buvo gaminami iš visko, ką davė gamta
Ainai siuvo drabužius iš žuvų odos, gyvūnų kailių, paukščių plunksnų, medžių pluošto, žolės, o vėliau – ir iš prekybos būdu gauto šilko bei medvilnės.
5. Namai buvo statomi kaip šventa erdvė
Ainų namuose (cise) buvo šventasis langas, pro kurį ateina ir išeina dievybės. Šiaurės rytų kampe laikyti paveldimi ritualiniai daiktai ir kardai.
6. Kardas – ne ginklas, o ritualinis objektas
Kardai ainų kultūroje naudoti apeigose, saugoti namuose kaip relikvijos, perduoti kaip sužadėtuvių dovanos ir naudoti šokiuose blogiui atbaidyti.
7. Ainų kultūra klestėjo per mainus su kitomis tautomis
Ainai aktyviai prekiavo su etniniais japonais, nivchais, orokais, ulčiais, itelmenais ir aleutais. Per šiuos ryšius ainus pasiekė stiklo karoliukai, metaliniai daiktai ir naujos idėjos.
8. Šiandien ainų kultūra atgimsta
Daugelis ainų tradicijų ilgą laiką buvo uždraustos ar menkinamos. Tačiau šiandien ainai atkuria savo tradicines dainas, šokius, amatus, ritualus ir kuria naują tapatybę, pritaikytą šiuolaikiniam pasauliui.
9. Ainų kalba ilgą laiką neturėjo rašto
Ji buvo perduodama tik žodžiu – per pasakojimus, dainas ir ritualus. Dėl šios priežasties dainos, mitai ir maldos tapo ne tik menine raiška, bet ir pagrindiniu istorijos, žinių bei pasaulėžiūros perdavimo būdu. Būtent todėl ainų dainavimas laikomas esmine kalbos išlikimo forma.
10. Pilsudskis buvo vienas pirmųjų pasaulyje, užfiksavusių ainų kalbą ir dainas garso įrašais
Etnografas Bronislawas Pilsudskis naudojo Edisono fonografą – pažangiausią to meto technologiją, leidusią įrašyti garsą ir groti jį. Juo B. Pilsudskis į vaškinius cilindrus įrašė Sachaline gyvenusių ainų kalbą bei ritualines dainas. Šie įrašai šiandien laikomi neįkainojamu nykstančios ainų kalbos paveldu ir yra itin svarbūs patiems ainams atkuriant savo kalbą ir tapatybę.
Daugiau apie ainų kultūrą galima sužinoti tarptautinėje parodoje „Žmogus tarp pasaulių. Ainų tauta Japonijos šiaurėje ir etnografas Bronislovas Pilsudskis“ Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
