Prieš savaitę pasirodė žinia, kad į 2026 m. Venecijos meno bienalę grįžta Rusija. Bienalės atstovybė žiniasklaidai teigia, kad ne organizacija, o pačios šalys sprendžia dėl dalyvavimo. Italijos visuomenė ir vyriausybė skirtingai vertina situaciją: nors didesnė dalis piktinasi, kita pusė problemos nemato.
Sprendimas vėl pakviesti Rusiją į Venecijos meno bienalę įžiebė konfliktą tarp kraštutinės dešiniosios vyriausybės ir bienalės prezidento Pietrangelo Buttafuoco. Italų žurnalisto ir rašytojo Leonardo Bianchi teigimu, egzistuoja didžiulis atotrūkis tarp požiūrių į Rusijos klausimus ir Vladimiro Putino režimą. Net kraštutinėje dešinėje yra tiek tvirtai palaikančių Ukrainą, tiek reiškiančių palaikymą Rusijai. „Pasipiktinimas dėl bienalės sprendimo rodo kraštutinės dešinės susiskaldymą. Nemaža dalis ilgai vertino Rusiją ir V. Putiną žavėdamiesi“, – teigia žurnalistas.
Venecijos bienalės prezidento žingsnis, prieštaraujantis oficialiai Italijos pozicijai, kelia daug klausimų. L. Bianchi aiškina, kad P. Buttafuoco buvo paskirtas prezidentu kaip neatsiejama Italijos dešiniųjų inteligentijos dalis ir jos veidas. „Taip susiklostė. Atsirado plyšys ir įvyko konfliktas, kurio dešinieji nenumatė“, – svarsto žurnalistas.
Rusijos propagandos įtaką politikai bei informacinei erdvei tyrinėjantis Josephas Di Vincentis teigia, kad Italija yra viena neatspariausių šalių Europos Sąjungoje. Žiniasklaidos kultūroje įsigalėję Rusijos propagandos elementai kelia karštas diskusijas, kuriose skleidžiami propagandiniai naratyvai. „Iš Kremliaus žmones pasiekianti informacija daro įtaką ir yra efektyvi strateginiu požiūriu“, – tikina J. Di Vincentis.
Nemaža dalis ilgai vertino Rusiją ir V. Putiną žavėdamiesi.
Venecijos meno bienalės sprendimas susijęs ne tik su neaiškia Italijos pozicija dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, bet ir su asmeniniu prezidento P. Buttafuoco požiūriu. Praeityje jis atvirai garbino V. Putiną ir viešai pavadino jį vieninteliu tikru dešiniuoju vadovu pasaulyje. „Prezidentas atstovauja politinei kultūrai, kuri yra nusiteikusi prieš Ameriką, Vakarus ir mato Rusiją kaip tradicijų bastioną“, – aiškina žurnalistas L. Bianchi.
Pasak italų žurnalisto L. Bianchi, Rusijos propaganda yra persmelkusi Italiją nuo pat karo pradžios ir veikia šalį keliais lygiais. Subtilūs Kremliaus propagandos naratyvai skverbiasi ir į žurnalistų bei nuomonės formuotojų tinklus, ir į viešuosius debatus. Karas vadinamas antifašistiniu ar išlaisvinančiu, o parama Ukrainai vaizduojama kaip beprasmė. „Rusijos propaganda ciniškai išnaudoja vidinį susiskaldymą“, – teigia žurnalistas.
Priežastys, kodėl Italijai sunku atsilaikyti prieš Rusijos propagandą, siejamos su istorinėmis aplinkybėmis, plačiu Italijos politiniu spektru ir propagandos pobūdžiu. Tyrėjas J. Di Vincentis pabrėžia, kad propaganda ne visada paremta klaidinga informacija. Dažnai ji tiesiog perfrazuoja informaciją ir taikosi į silpnąsias vietas. „Dažnai yra kalbama apie sankcijas. Tiesa, kad dėl sankcijų Rusijai Italijos ekonomika susilpnėjo, tačiau bandoma pavaizduoti šį procesą taip, kad sumažėtų Italijos piliečių pasitikėjimas institucijomis“, – propagandos reiškinį aiškina J. Di Vincentis.
Neseniai pasklido žinia, kad dėl Rusijos dalyvavimo Venecijos meno bienalėje Europos Sąjunga gali svarstyti nutraukti renginio finansavimą. Pats bienalės prezidentas P. Buttafuoco ne viename interviu teigė, kad negali uždrausti šaliai dalyvauti, tačiau žurnalistas L. Bianchi tuo abejoja. „Egzistuoja daug nesutarimų vyriausybės viduje, tačiau jei politinis spaudimas, kurį matome dabar, nesiliaus, bienalė negalės jo ignoruoti ir turės ko nors imtis“, – teigia jis.
Primenama, kad 22 Europos valstybių kultūros ir užsienio reikalų ministrai reikalauja uždrausti Rusijai dalyvauti artėjančioje 61-ojoje Venecijos meno bienalėje. Tai antradienį pranešė Latvijos kultūros ministerija.
Viso pokalbio klausykitės LRT KLASIKOS laidos „Kultūros rentgenas“ įraše.
Parengė Rugilė Ulytė
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
