„Skaitai ir širdį skauda“, – apie jautrius ir atvirus Onos Jogailaitės (1523-1596) susirašinėjimus su seserimis Kotryna ir Sofija Jogailaitėmis kalba rašytoja, žurnalistė Ilona Skujaitė. LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ viešnia šiais metais išleido knygą „Nemeilė“, gvildenančią skaudų Lenkijos karaliaus titulą gavusios moters gyvenimą.
Vieni O. Jogailaitės amžininkai vadino ją labiausiai nuskriausta iš visų karalaičių ir niekam nelinkėjo tokio likimo. Kiti apšaukė nuodytoja, valdžios ir turto ištroškusia boba, galvojančia tik apie pinigus ir save. Garsiosios karalienės Bonos Sforcos dukra Ona – bjaurusis ančiukas šeimoje. Negraži, nemylima, vieniša ir nuolat atstumiama, tačiau ji vis tiek sugebėjo pasiekti aukštumas.
Pirmasis I. Skujaitės istorinis romanas „Karo nuotaka“ apie Švedijos karalienę Kotryną Jogailaitę buvo apdovanotas literatūrine Vinco Krėvės-Mickevičiaus premija.
Ona Jogailaitė gavo karalienės titulą
Žurnalistė, rašytoja I. Skujaitė atkreipia dėmesį, kad karalienės Bonos Sforcos dukra O. Jogailaitė buvo išskirtinė valdovė. Ji yra vienintelė moteris, kuri lygiai prieš 450 metų buvo išrinkta Lenkijos karaliene.
Rašytoja pasakoja, kad mirus Žygimantui Augustui, karaliumi buvo išrinktas princas iš Prancūzijos Henrikas Valua, kuris po kelių mėnesių pabėgo. Tuo metu valstybę buvo apėmęs chaosas, o Ona – paskutinė Jogailaitė.
„Ponai ją išrinko ir suteikė galimybę valdyti valstybę, suteikė rex – karalienės titulą. Vadinasi, ji buvo ne tik karalienė, karaliaus žmona, kuriai buvo leidžiama tik gimdyti ir tvarkyti namus. Ji gavo valdovo titulą. Deja, jos likimas susiklostė taip, kad politinę valdžią ir net turtus, atitekusius po brolio [Žygimanto Augusto] mirties, iš jos atėmė“, – žiniomis dalijasi knygos autorė.
I. Skujaitė rašydama knygą sako norėjusi ištirti ir atskleisti tamsiąją O. Jogailaitės gyvenimo dalį.
„Ant knygos viršelio matome jos karūnacinį kostiumą, portretą su labai gražia suknele, didinga karūna, bet tai yra paradinė pusė, o mane sudomino tamsioji pusė“, – komentuoja rašytoja.
Nelaiminga santuoka su Steponu Batoru
Knygos autorė I. Skujaitė pasakoja, kad po brolio Žygimanto Augusto mirties O. Jogailaitė patyrė itin daug skriaudų. Pati O. Jogailaitė, anot knygos autorės, save vadino našlaite. Be to, ji negalėjo naudotis didžiuliu mirusio brolio Ž. Augusto skirtu palikimu.
„Ją net išvijo iš Krokuvos ir Varšuvos, kad ji nesipainiotų po kojomis. Net neleido aplankyti mirusio brolio [Žygimanto Augusto]. Skaitant tuos istorinius faktus, [kyla klausimas], kaip galima taip elgtis su žmogumi, su karalaite ir moterimi. Skausmas, raudona linija vingiuoja per visą knygą“, – pasakoja I. Skujaitė.
Rašytoja atkreipia dėmesį, kad O. Jogailaitė ištekėjo už Stepono Batoro, bet per karūnacijos ceremoniją taip smarkiai verkė, kad išsitepė vestuvinę suknelę.
„Ji už karūną sumokėjo didžiulę kainą. Buvo priversta atsisakyti savo ir sesers Kotrynos, tuometės Švedijos karalienės, palikimo. Kaina buvo dar didesnė, nes ji sumokėjo savo širdimi. Santuoka, deja, buvo labai nelaiminga“, – žiniomis dalijasi knygos „Nemeilė“ autorė.
Gyvenimas tarsi po didinamuoju stiklu
Rašytoja I. Skujaitė atkreipia dėmesį, kad O. Jogailaitė itin mėgo susirašinėti su seserimis – Švedijos karaliene Kotryna ir Braunšveigo kunigaikštiene Sofija Jogailaitėmis.
„Ji laiškuose atverdavo širdį ir save vadindavo našlaite. Yra išlikusių labai daug laiškų apie jos artimiausios aplinkos [žmones], kaip su ja elgėsi Henrikas Valua, kaip jis iššvaistė jos turtą (tuo metu ji buvo kone turtingiausia nuotaka Europoje) ir ją pačią atstūmė. Tiesiog skaitai ir širdį skauda. Man buvo labai svarbu įterpti jos originalių laiškų fragmentus, kad išgirstume jos pačios balsą“, – komentuoja knygos autorė.
Ji atkreipia dėmesį, kad karališkos asmenybės gyvenimas buvo matomas tarsi po didinamuoju stiklu. Priešai skleidė gandus, kad O. Jogailaitė norėjusi nunuodyti H. Valua ir S. Batorą.
„Kai paskaitai amžininkų ir jos pačios laiškus, atrodo, gal tiesa ir nebuvo tokia. Aišku, įdomu knygoje pasižiūrėti į tą juodąją legendą, kas apie ją buvo kalbama ir ką ji pati manė. Kiekvienas tempia į savo pusę, todėl istorinė tiesa, kaip ten iš tiesų buvo, yra sunkiai nustatoma“, – žiniomis dalijasi I. Skujaitė.
Rašytoja pastebi, kad O. Jogailaitė buvo paskutinė iš Jogailaičių šeimos, todėl rūpinosi ne vieno artimojo laidotuvėmis. Rašytoja pabrėžia, kad O. Jogailaitė itin daug nuveikė, kad jos giminės atminimas būtų įamžintas Krokuvoje, Vavelio katedroje.
„Ten yra garsioji Žygimantų koplyčia, kurioje yra Žygimanto Senojo, Žygimanto Augusto ir pačios Onos kapas. Ona buvo būtent ta moteris, kuri pastatė antkapį Žygimantui Augustui (susikūrė ir sau pačiai), prie jo apie 20 metų melsdavosi. Ji taip pat pasirūpino karaliene Bona, kuri buvo palaidota Bario katedroje. Tik vienintelio Stepono Batoro nepriėmė į savo Žygimantų koplyčią. <...> Buvo už ką – labai pyko, kad net po mirties išgrūdo į tolimiausią Vavelio katedros kampą“, – pasakoja knygos autorė.
Plačiau – laidos įraše
Parengė Emilis Jakštys
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
