Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje, surengta pasiturinčių miesto žydų gyvenimą atspindinti ekspozicija. Vila Šiauliuose iškilo 1908 metais ir tapo vienu iš nedaugelio secesinės architektūros Lietuvoje pavyzdžių. Ji pastatyta šalia tuo metu klestėjusio garsaus pramonininko Frenkelio įkurto Odų fabriko.
Vilos kompozicija simetriška, tarsi būtų suglausti du namai dvyniai. Vidaus patalpos suplanuotos pagal veidrodinį atspindį, gausiai dekoruotos medžio apdaila. Vila atspindi turtingo miesto pramonininko gyvenimą.
„Lietuvoje kito tokio fabrikanto namo, kurį pasistatė žydas fabrikantas, koks ir buvo Chaimas Frenkelis, tikrai neturime. Norėtųsi tą informaciją pateikti visuomenei ir parodyti žydų miestiečių gyvenimą.
Šeduvoje atsidarė „Dingusio štetlo“ muziejus, su jais palaikome tam tikrą ryšį, bet jie daugiau kalba apie Šeduvos nedidelio miestelio žydų bendruomenės gyvenimą, o mes norime pakalbėti apie Šiaulius kaip tam tikrą centrą ir apie Frenkelius fabrikantus, kurie kūrė Šiaulius, suformavo miestą kaip didmiestį“, – pasakoja Šiaulių „Aušros“ muziejaus vadovas Raimundas Balza.
Turime įspūdingą eksponatą – buvusios Židikų sinagogos aron kodešo fragmentą, tai turbūt vienintelė tokia vertybė Lietuvoje.
J. Vilimaitienė
Viloje pristatomas pramonininkų Frenkelių visuomeninis, religinis gyvenimas. Dalis eksponatų priklausė čia gyvenusiems Frenkeliams. Kiti, atspindintys praėjusio amžiaus pradžios žydų buitį, įsigyti aukcionuose.
„Jie buvo inovatyvūs, naudojo elektrą, centrinį šildymą, rūpinosi sveikatos apsauga, kūrė priešgaisrinę pagalbą, kuri buvo reikalinga ne tik fabriko teritorijai, bet ir visam miestui patalkindavo gesinant gaisrus. Jie buvo modernūs, novatoriai, kėlė, švietė visuomenę, pastatė ne vieną sinagogą. Rūpinosi vaikų švietimu, rėmė gimnaziją, organizavo stovyklas“, – sako R. Balza.
Antrajame vilos aukšte įrengtos kelios erdvės, jose matyti, kaip gyveno turtinga išsilavinusių žydų šeima. Viename kambaryje eksponuojami meno kūriniai, tarp jų garsaus litvako Michaelio Brenerio kurtos skulptūros, toliau – valgomasis, Frenkelio ir jo ponios kabinetai.
„Šioje ekspozicinėje erdvėje kuriama pasiturinčios žydų šeimos moters gyvenamoji aplinka ir pristatoma Doros Frenkelienės asmenybė. Na ir kaip žinia, viena iš žydžių moterų prievolių būdavo religinių priesakų laikymasis. Ekspozicinėje spintoje galime matyti besamim prieskonių dėžutę, naudojamą baigiantis šabui per havdalos ceremoniją, įprastų ir kelioninių chanukijų“, – rodo muziejininkė Jovita Vilimaitienė.
Frenkeliai itin didelį dėmesį skyrė vaikams ir jų auklėjimui bei ugdymui.
„Pasiturinčioje žydų šeimoje vaikai augo apsupti dėmesio. Svarbu pabrėžti ir tai, kad didžiąją dalį vaikų dienotvarkės užėmė mokslas. Turime ir interaktyvų momentą, galima susipažinti ir su dreideliais, daugiabriauniais vilkeliais, kurie buvo naudojami žydų vaikų žaidimams“, – teigia J. Vilimaitienė.
Parodoje taip pat pristatoma žydų religija ir dvasinės kultūros paveldas.
„Galima pamatyti ritualinių žydų daiktų, kurie buvo naudojami sinagogose, na ir, be abejo, šios ekspozicijos ir apskritai sinagogos reikšmingiausias fragmentas – aron kodešas. Turime įspūdingą eksponatą – buvusios Židikų sinagogos aron kodešo fragmentą, tai turbūt vienintelė tokia vertybė Lietuvoje“, – sako J. Vilimaitienė.
Ekspozicija užbaigiama instaliacija Holokaustui. 20 amžiaus pradžioje daugiau kaip pusę Šiaulių gyventojų sudarė žydai. Tačiau per Antrąjį pasaulinį karą beveik visa jų bendruomenė buvo sunaikinta. Didelė dalis Frenkelių šeimos nužudyta šalia jų vilos įkurtuose getuose.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
