„Jis sumokėjo didelę kainą, savo sveikatos, savo nervų, savo neprisižiūrėjimo kainą“, – apie tėčio Laimono Tapino (1944–2022) darbą Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generaliniu direktoriumi sako žurnalistas Andrius Tapinas. LRT PLIUS laidos „Legendos. Šiandien ir visados“ herojus ne vieno atmintyje įsirėžė kaip aristokratiška, principinga ir vakarietiška asmenybė.
Plačiau – vaizdo įraše.
Andrius Tapinas: darbas LRT suėdė tėčiui sveikatą
Žurnalistas, dokumentinės prozos autorius, publicistas, vertėjas ir kino istorikas L. Tapinas gimė 1944-aisiais Palangoje. Vilniaus universitete (VU) jis baigė žurnalistiką, o vėliau apgynė menotyros mokslų srities disertaciją Sankt Peterburgo Valstybiniame teatro, muzikos ir kinematografijos institute, stažavosi Sorbonos universitete.
1990–1992 metais L. Tapinas vadovavo Lietuvos radijo ir televizijos valdybai, vėliau ėjo LRT generalinio direktoriaus pareigas (1992–1995). Ilgą laiką dėstydamas VU jis suformavo ne vieną žurnalistų kartą ir Nepriklausomos Lietuvos žurnalistikos tradiciją, parašė nemažai dokumentinės prozos ir esė knygų, išleido dokumentinę knygą apie Lietuvos kinematografininkus, vertė iš prancūzų kalbos. Jo kūrybinis palikimas išliko labai svarbia Lietuvos žurnalistikos, kino kultūros ir literatūros dalimi.
LRT PLIUS laidos „Legendos. Šiandien ir visados“ herojaus sūnus, žurnalistas, visuomenininkas A. Tapinas pasakoja, kad jo tėtis visuomet laikė save kuršiu, o ne žemaičiu ar lietuviu.
„Jis yra pusiau latvis, aš esu ketvirtadaliu latvis. Kažkada mes aiškinomės savo pavardės kilmę – tai irgi latviška pavardė iš latviško žodžio tapinš. Man atrodo, tai lyg reiškia „silpno alaus bačkutė“, o senelio iš tėčio pusės aš beveik neatsimenu“, – dalijasi A. Tapinas.
Žurnalistas pasakoja, kad jo tėčiui gerai sekėsi mokytis Palangos senojoje gimnazijoje, bet jis mėgdavęs krėsti įvairius pokštus. Į žurnalistiką įstojusio L. Tapino tėvai buvo ne humanitarai, o kaimelyje gyvenantys žvejai, bet jam lietuvių filologija vis tiek buvo artima.
„Čia turbūt didžiausią duoklę reiktų atiduoti Palangos mokyklos mokytojoms, kurios įpūtė meilę knygai, filologijai, rašymui“, – akcentuoja laidos pašnekovas.
A. Tapinas sako, kad, jo tėčiui einant LRT generalinio direktoriaus pareigas, eteryje pasirodydavo ir propagandinio turinio, pavyzdžiui, laida „Kas geresnio, premjere?“. Jo akimis, tuo metu LRT generalinis direktorius negalėjo visiškai panaikinti propagandos, galėjo ją tik sumažinti.
„Jis sumokėjo didelę kainą, savo sveikatos, savo nervų, savo neprisižiūrėjimo kainą. Jeigu ateini į darbą 8 valandą ir iki 6 valandų prasėdi rūkydamas iš nervų, tai nepadeda sveikatai“, – mintimis dalijasi L. Tapino sūnus.
Jo akimis, būtent darbas LRT generaliniu direktoriumi suėdė L. Tapinui sveikatą.
„Tuo metu buvo tiesioginių grasinimų, kad man akis išbadys. Žmonės paskambindavo ir taip sakydavo. Būdavo grasinimų ir iš dabartinių politikų, dabar jau labai garbių politikų. Ypač tokie aršesni, net ir dešiniojo sparno [politikai] tėvą visą laiką laikė labiau kairės pusės žmogumi, ideologu“, – pasakoja A. Tapinas.
Dirbdamas LRT generaliniu direktoriumi L. Tapinas rašė knygas, tai irgi pareikalavo daug jėgų. Jo sūnus svarsto, kiek dar būtų galėjęs nuveikti tėtis, jeigu 54-erių nebūtų patyręs insulto.
„1998 metai, artėjam į Europos Sąjungą, kiek atsidaro galimybių, kiek atsidaro kūrybinių galimybių, kiek atsidaro langų visur važiuoti. Pasiekiamumas, pasaulis atsiveria. Galvoji, kaip gaila“, – dalijasi L. Tapino sūnus.
„Reikia nusiimti kepurę prieš jo žmoną“
Žurnalistas Edmundas Jakilaitis sako, kad jaunystėje L. Tapinas jam paliko vieną didžiausių įspūdžių: savo apranga, kalbėjimo manieromis, šukuosena ir išraiška jis atrodė kaip vakarietiškas, o ne postsovietinis žmogus.
„Džentelmenas iš Vakarų Europos – tokį mums, jauniems studentams, sudarė įspūdį. Ir aišku, paskui jau mes sužinojome, kad jis darbavosi Sorbonoje. Dėl to jis tiek daug dėmesio skyrė Prancūzijos žurnalistikos mokyklai“, – atsiminimais dalijasi laidos pašnekovas.
Jis prisipažino, kad savo manieromis L. Tapinas jam priminė prezidentą Valdą Adamkų. E. Jakilaitis pasakojo kelis sykius lankęsis L. Tapino namuose ir iš abiejų viešnagių įsiminęs, kaip šeimininkas dirba prie rašomojo stalo. Net ir po insulto laidos herojus išliko itin produktyviu knygų autoriumi.
„Ko gero, reikia nusiimti kepurę ir prieš jo žmoną ponią Violetą, kuri, akivaizdu, gyvenime nešė milžinišką kryžių, šitiek metų rūpindamasi savo sergančiu vyru. Ir visa tai, ką jis padarė po insulto, manau, mažų mažiausiai 50 procentų yra jos nuopelnas“, – atkreipia dėmesį žurnalistas.
„Laimono pareiga ir atsakomybė buvo išsipildyti“
Žurnalistė Eglė Bučelytė taip pat prisimena, kad jos dėstytojas L. Tapinas tarsi šviesdavo bendrame sovietiniame kontekste. L. Tapino paskaitos, apranga ir bendravimo stilius buvo visai kitoks negu kolegų.
Laimono pareiga ir atsakomybė buvo „išsipildyti“ – padaryti tai, ką jis sau svajojo. Parašyti knygą apie Paryžių, apie lietuvius Paryžiuje.
A. Kaušpėdas
„Mes eidavome į seminarus prie Vilnelės, į tuomet dar vadinamą Jaunimo sodą, dabartinį Sereikiškių parką. Buvo toks šviežio oro gūsis. Dabar, kai prisimeni per šitiek metų, tai tikrai buvo labai demokratiškas, naujas, kitoks dėstytojas“, – prisiminimais dalijasi L. Tapino studentė.
Architektas, muzikantas Algirdas Kaušpėdas prisimena, kad su L. Tapinu jis susipažino ėmęs dirbti Lietuvos televizijos direktoriumi. A. Kaušpėdo akimis, L. Tapinas buvo pasitempęs ir aristokratiškas, o jo greitas kalbėjimas atspindėjo greitą mąstymą.
„Mūsų darbo metu buvo Sausio 13-osios įvykiai ir buvome išvaryti iš televizijos. Laimonas irgi labai išgyveno tą situaciją“, – prisimena A. Kaušpėdas.
Jo akimis, L. Tapinas parodė pavyzdį, kiek daug, nepaisydamas sveikatos problemų, gali nuveikti žmogaus intelektas, virstantis valingu ir sąmoningu gyvenimu.
„Laimono pareiga ir atsakomybė buvo išsipildyti – padaryti tai, ką jis sau svajojo. Parašyti knygą apie Paryžių, apie lietuvius Paryžiuje“, – sako menininkas.
Parengė Emilis Jakštys
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
