525-ąjį gimtadienį švenčiantis ir Mažąja kultūros sostine paskelbtas Žeimelis ruošiasi visai šaliai pristatyti žiemgalių karšto paveldą.
Pakruojo rajone, šalia sienos su Latvija esantis Žeimelis pasiruošė Mažosios kultūros sostinės renginių ciklui. Miestelis gyvena džiugiomis nuotaikomis. Tikimasi, kad bent šiemet nuo didmiesčių jį smarkiai nutolusį aplankys daugiau turistų. Vietiniai sako jaučiantys regiono nykimą. Per kelis dešimtmečius gyventojų sumažėjo kelis kartus. Sodybos ištuštėjo. Tačiau Žiemgalos krašto istoriją išsaugoti stengiamasi.
„Papuošėm langus mūsų didžiosios karčemos istorija, čia buvusi didžioji karčema, pats pirmas pastatas mūsų miestelyje, ir parašėm, kas buvo karčemoj, kaip atrodė karčema, kas buvo paskutiniai savininkai, kada pastatyta, kad nėra aišku. Kitą namą papuošėm mūsų miestelio istorija“, – pasakoja muziejininkė Daiva Skrupskelytė.
Kultūros centro Žeimelis neturi, tad Mažosios kultūros sostinės titulas paskatino ieškoti naujų kultūrinių erdvių. Karčemoje surengta paroda, kurioje pristatomos austos lovatiesės, šiame krašte vadinamos kapomis, pagalvėlių užvalkalai. Audimas buvo populiarus šiame regione. Dažniausiai austa iš vilnos ir lino.
Šiemet Žeimelis mini 525-ąjį gimtadienį.
„Parodoje matome daug įvairių spalvų. Labai nemažai yra juodos su balta, tai yra gedulo spalva. Jos buvo naudojamos laidotuvių metu, buvo užtiesiami langai, indaujos. Ryškių spalvų buvo galbūt mažiau, bet dominavo raudona spalva, kuri buvo apsaugos spalva. Marčios ateidamos į naujus namus atsinešdavo lovatieses su raudonai austais siūlais“, – sako muziejininkė Regina Noreikienė.
Atvykėlius vietiniai kviečia užsukti į Žiemgalos muziejų, kuriame galima susipažinti su regiono istorija. Būtina aplankyti ir senosios technikos muziejų, įkurtą vietos kolekcininko liuteronų bažnyčios pastate.
„Kas tais laikais buvo, tai daugiausia ką visi tie motorai nudirbo, elektros tais laikais kaime ir vienkiemiuose nebuvo. Kaip kas galėjo, nupirko, kam kiek kišenė nešė. Kiek žemės turėjo, viens didesnį motorą turėjo, kits mažesnį“, – pasakoja kolekcininkas, muziejaus įkūrėjas Juozas Grigaliūnas.
Žeimelį garsina ir pasaulyje žymios asmenybės. Teodoras fon Grotusas – pirmasis Lietuvos fizikochemikas, kurio atradimais rėmėsi pats Einšteinas. Muziejuje netrukus ketinama atidaryti jo vardo laboratoriją, supažindinti visuomenę su mokslininko atradimais.
Žeimelyje gyveno ir liuteronų kunigas Gothardas Frydrichas Štenderis, sukūręs pirmąją latvių gramatiką.
„Manau, tikrai pritrauksim jaunimo, nes vyks visokios edukacijos, susijusios su chemija ir su fizika. Mes bandysime parodyt įvairius bandymus, supažindinsim su Grotuso atradimais“, – sako D. Skrupskelytė.
Žeimelyje gyveno ir liuteronų kunigas Gothardas Frydrichas Štenderis, sukūręs pirmąją latvių gramatiką.
„Ypač latviai jį labai vertina, gerbia, o mes jį lyginam su mūsų Donelaičiu. Nes Donelaičio amžininkas buvo ir taip pat rašė, buvo visuomenininkas, kūrėjas“, – teigia muziejininkė.
Šiemet Žeimelis mini 525-ąjį gimtadienį. Tiek laiko šis miestelis puoselėja glaudžius ryšius su Latvija.
„Iki pat 1921 metų mes su latviais neturėjom kaip ir tokios sienos. Tik po to, kai susikūrė abi valstybės, 1921 metais pasidalino ir jau tada atsirado sienos, kurios mums apribojo judėjimą. Bet šitie ryšiai ir šitie žmonės liko, nes buvo daug sukurta bendrų šeimų su latviais. Ypač po Sibiro mūsų šeimom neleido apsigyvent mūsų krašte, tai daug kas patraukė ir apsigyveno Latvijoje“, – pasakoja muziejininkė Daiva Skrupskelytė.
Pagrindiniai Žeimelio Mažosios kultūros sostinės renginiai prasidėjo kovo pabaigoje. Nuo 2014-ųjų Mažosiomis šalies kultūros sostinėmis yra tapę per 80 miestų ir miestelių.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
