Naujam gyvenimui kyla ilgus metus apleistas buvęs Pakruojo rajone Linkuvoje esantis senosios regulos karmelitų vienuolynas.
Avarinės būklės senosios regulos karmelitų vienuolyno tvarkymo darbai pradėti maždaug prieš šešerius metus. Pirmiausia pastatas buvo konservuotas, pakeistas stogas, sustiprintos sienos.
„Sutvarkyti fasadai, angos, tvirtinami vidaus mūrai, įvesti inžineriniai tinklai tiek viduj, tiek išorėj. Iš dalies sutvarkytas vidinis kiemelis. Vienuolynas yra apie 700 kvadratinių metrų ploto. Vienuolynas statytas 17 amžiaus pirmoje pusėje ir šiandien turime tris korpusus, kurie jungiasi stačiais kampais. Yra rytinis, pietinis ir vakarinis flygeliai“, – pasakoja Pakruojo rajono Statybos ir architektūros skyriaus vedėjas.
Iki šių dienų išlikęs mūrinio vienuolyno kompleksas pastatytas 18 amžiaus viduryje. Statinių renovacija užtruks dar bent porą metų ir kainuos apie keturis milijonus eurų. Vienuolyną norima pritaikyti visuomeninei kultūrinei veiklai. Atnaujintos erdvės bus skirtos vietos parapijos poreikiams, edukacijoms, muziejinei veiklai.
Karmelitams priklausė ir pirmoji Linkuvoje įkurta biblioteka.
„Atsiras erdvių, skirtų edukacijoms, erdvių, kuriose bus įrengta ekspozicija. Bus virtuvė, valgomasis, kadangi daug veiklų planuojame sieti su maisto istorija, su maisto gamyba, degustavimu. Objektas tikrai didelis, svarbus ir žinomas, tai manome, kad galėtų būti antras pagal patrauklumą po Pakruojo dvaro. Siūlysim ne tik edukacijas ir ekspoziciją, planuojam, kad čia virs kultūrinis gyvenimas, vyks įvairūs susitikimai su menininkais“, – sako Pakruojo rajono Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja.
Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus pakviesti senosios regulos karmelitų ordino vienuoliai, į Linkuvą atvykę 17 amžiaus pirmoje pusėje, vietos gyvenimui įtaką darė apie 200 metų. Jie šelpė vargingai gyvenančius žmones, teikė pagalbą ligoniams, dirbo parapinėje mokykloje. Karmelitams priklausė ir pirmoji Linkuvoje įkurta biblioteka.
„Patys gyveno bendruomenėse. Paskirti šiai parapijai, jie buvo kaip parapijos dvasiniai vadovai. Girdėta gražių atsiliepimų, kad ir sodas čia buvo gražus, ir visa kita. Jie turbūt ir patys išsilaikydavo, ir, ko gero, vargingiems parapijiečiams padėdavo“, – pasakoja Linkuvos klebonas Tomas Janavičius.
Ar Linkuvoje vėl apsigyvens karmelitai – abejojama. Jų likę labai nedaug. Du karmelitai iš Lenkijos, prieš kelerius metus lankęsi Linkuvoje, tikino, kad tokių pastatų perimti jų bendruomenė nepageidauja.
„Sakė juokais, kad turi karmelitų vienuolyną kažkur ant vandenyno kranto ir jis yra beveik tuščias. Sakė, jis yra sutvarkytas, o jūs siūlot, kad mes čia atvažiuotume tvarkytis. Jie patys nebeaprėpia to, ką turi. Pašaukimo stoka. O tų pastatų, kaip matot, iš senovės palikta. Tik sugebėkim pataisyti, sutvarkyti, įveiklinti, kad jie tarnautų gražiam tikslui, kultūrai“, – sako Linkuvos klebonas.
Karmelitų vienuolynai veikė Vilniuje, Kėdainiuose, Linkuvoje, Pumpėnuose, keliuose kituose miestuose. Visi buvo uždaryti po 1831–1863 m. sukilimų.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
