Įteikti „Auksiniai scenos kryžiai“: kūrėjai linkėjo laisvės engiamiems ir prasmės jausmo

Penktadienio vakarą praėjusios Tarptautinės teatro dienos proga Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteikti prestižiniai apdovanojimai – „Auksiniai scenos kryžiai“, skirti iškiliausiems scenos meno kūrėjams pagerbti. Ceremonijos metu už naujų sceninės išraiškos formų paieškas įteiktas ir atminimo ženklas „Boriso Dauguviečio auskaras“.

Šiemet skirta ne įprastos 17-a, o 20 premijų. Į apdovanojimus įtrauktos nominacijos dramaturgijai ir mažos formos spektakliams. Nuspręsta didesnį dėmesį skirti ir aktoriams – skirtos dvi premijos už nepagrindinius vaidmenis, atskiriant vyro bei moters vaidmenis.

Renginį vedė aktorės Digna Kulionytė ir Marija Žemaitytė. Nominacijų eiliškumą burtų keliu traukė menininkas Benas Šarka. Vakaro programoje – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, choras, baleto šokėjai.

Pradedančiosios menininkės / pradedančiojo menininko nominaciją pristatė Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys. „Auksinis scenos kryžius“ atiteko Justinui Vinciūnui už spektaklio „Atidaryk duris“ režisūrą. J. Vinciūnas dėkojo Nacionaliniam Kauno dramos teatrui už palaikymą visame kūrybos procese.

Lėlių ir objektų teatro spektaklio apdovanojimą pristatė fotografė Viktorija Vaišvilaitė. Jis atiteko vengrei Katai Csató ir Julijai Skuratovai už lėlių spektaklį „Nuomojamas butas“. Dailininkė J. Skuratova perdavė režisierės K. Csató padėką teatrui „Lėlė“, priėmusiam projektą, ir visai komandai. Kaip sakė J. Skuratova, K. Csató ypač dėkinga Lietuvai, kad galėjo čia laisvai kurti.

Technologijų dizaino nominaciją paskelbė renginio operatorius Donatas. Ši atiteko Eugenijui Sabaliauskui už spektaklio „Quanta“ šviesos dizainą. Kadangi kūrėjas negalėjo atvykti į ceremoniją, apdovanojimą atsiėmė jo kolega ir perdavė E. Sabaliausko padėkos žodžius.

Muzikos nominaciją pristatė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro dirigentė Adrija Čepaitė. Apdovanojimą pelnė Mantas Mockus už muziką spektakliui „Atidaryk duris“. Laureatas dėkojo bendražygiams ir linkėjo laisvės visiems engiamiems.

Geriausia 2024 metų dramaturge tapo Birutė Kapustinskaitė už pjesę „Stand-up`as prasmei ir beprasmybei“. Nominaciją paskelbė režisierius Augustas Gornatkevičius. Kūrėja linkėjo būti atidiems vieni kitiems, likti ryšyje, kiekvieną rytą atsibusti ir kiekvieną vakarą nueiti miegoti su prasmės jausmu viduje.

2024 metų aktore tapo Vitalija Mockevičiūtė už Motinos vaidmenį spektaklyje „Stand-up`as prasmei ir beprasmybei“. Aktorė negailėjo padėkos žodžių Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui ir spektaklio komandai.

„Auksinis scenos kryžius“ už spektaklį vaikams ir jaunimui atiteko Gabrieliui Zapalskiui už spektaklį „Aš vejuos vasarą“. „Tarp nominantų esu pirmąkart. Didelė garbė būti“, – sakė kūrėjas.

Nepagrindinio vyro vaidmens nominaciją paskelbė aktorius Saulius Ambrozaitis. Laureatu tapo Valentinas Masalskis už Daktaro Hofrato Berenso ir Minhero Peperkorno vaidmenis spektaklyje „Užburtas kalnas“. V. Masalskis šiuo metu lanko savo buvusius studentus Ukrainoje, tad jo žodžiai apie laisvę skambėjo vaizdo įrašo formatu.

Toliau – nepagrindinis moters vaidmuo, kurį paskelbė režisierė Marija Kavtaradzė. Apdovanojimas įteiktas Nijolei Mirončikaitei už Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“. Aktorė linkėjo neprarasti vilties ir kantrybės.

Prieš įteikiant baleto solistės / solisto nominaciją, sveikinimo kalbą sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis. Ministras kvietė švęsti tuos, kurie scenoje sukuria magiją, apgaubiančią mūsų širdis.

Geriausia praėjusių metų baleto soliste tapo Julija Stankevičiūtė už vaidmenis baletuose „Parkas“ ir „La strada“. Laureatė negalėjo dalyvauti ceremonijoje, tačiau padėkojo vaizdo įrašu.

2024 metų kostiumų dailininke tapo Liucija Kvašytė už spektaklio „Sugrįžimas“ kostiumų dizainą. Nominaciją paskelbė choreografė Airida Gudaitė-Žakevičienė. L. Kvašytė sakė, kad didžiausias laimėjimas – kiekvieną rytą atsikėlus žinoti, jog dirbi mėgstamiausią darbą ir gali tai daryti su žmonėmis, jaučiančiais tą patį.

Kaip paskelbė režisierius Jokūbas Brazys, geriausia soliste tapo Gabrielė Bukinė už Mimi vaidmenį operoje „Bohema“, Sesers Andželikos vaidmenį operoje „Sesuo Andželika“, Antonijos vaidmenį operoje „Hofmano istorijos“. Tardama padėkos žodžius, G. Bukinė pripažino, kad norėtų mažajai sau nusiųsti žinutę, jog meilė teatrui tikrai nėra be atsako.

Režisierius Paulius Ignatavičius paskelbė, kad „Auksinį scenos kryžių“ pelnė šokėja Ester Bega už vaidmenį spektaklyje „Prarasti prisiminimai“. Lietuviškai tariusi „labas vakaras“, Albanijoje gimusi šokėja atviravo, kad šis spektaklis jai reiškia ypač daug, nes jį kurti pradėjo po tėčio netekties.

Aktorius Juozas Bindokas paskelbė, kad režisūros nominacijoje „Auksinis scenos kryžius“ atiteko Łukaszui Twarkowskiui už spektaklio „Quanta“ režisūrą. Režisierius ceremonijoje nedalyvavo, tad padėkos žodį už jį tarė Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovas Martynas Budraitis.

„Auksinis scenos kryžius“ už pagrindinį vyro vaidmenį atiteko Arturui Svorobovičiui už Kaligulos vaidmenį spektaklyje „Kaligula“. Kadangi laureatas negalėjo atvykti į ceremoniją, apdovanojimą atsiėmė Vilniaus senojo teatro vadovas Audronis Imbrasas.

Choreografijos nominaciją paskelbė B. Kapustinskaitė. Apdovanojimą pelnė Lukas Karvelis už choreografiją šokio spektakliui „Kur krantas“. Laureatas linkėjimus siuntė vaizdo įrašu.

Aktorius Darius Meškauskas paskelbė, kad atminimo ženklas „Boriso Dauguviečio auskaras“ už naujų sceninės išraiškos formų paieškas atitenka aktoriui, muzikantui Dominykui Vaitiekūnui už inovatyvias muzikinio teatro priemones, kuriant mišriai kurčiųjų ir girdinčiųjų auditorijai projekte „Mes taip nesitarėm“.

Šokėjas Darius Berulis atskleidė, kad scenografijos nominacijoje „Auksinį scenos kryžių“ pelnė Fabienas Lédé už spektaklio „Quanta“ scenografiją. Laureatas negalėjo atvykti į renginį, tad už jį apdovanojimą atsiėmė ir padėką tarė spektaklyje „Quanta“ vaidinantis Rytis Saladžius.

2024 metų mažos formos spektaklis – Pauliaus Markevičiaus „Café existans“. Kūrėjas sakė, kad sveikinimų nusipelno visa spektaklio komanda.

Režisierius Gytis Padegimas paskelbė, kad paskutinį „Auksinį scenos kryžių“ už ilgametį indėlį į scenos meną pelnė legendinė aktorė Regina Varnaitė. Atsiimti apdovanojimo atvyko aktorės anūkas su šeima.

Ceremonijos metu pagerbti ir amžinybėn iškeliavę teatro kūrėjai.

Nominacijos (laimėtojai paryškinti)

Režisūra

• Uršulė Bartoševičiūtė už spektaklio „Savižudybės anatomija“ režisūrą, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
• Jokūbas Brazys už spektaklio „Kaligula“ režisūrą, Vilniaus senasis teatras;
• Krystian Lupa už spektaklio „Užburtas kalnas“ režisūrą, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis;
• Eglė Švedkauskaitė už spektaklio „Stand-up'as prasmei ir beprasmybei“ režisūrą, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
• Łukasz Twarkowski už spektaklio „Quanta“ režisūrą, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje.

Moters vaidmuo

• Jolanta Dapkūnaitė už vaidmenį spektaklyje „Café existans“, Būties slėpinio produkcija;
• Airida Gintautaitė už vaidmenį spektaklyje „Diletantas (*susapnavęs sapną)“, Kosmos Theatre;
• Eglė Jackaitė už vaidmenį spektaklyje „Šventoji“, OKT / Vilniaus miesto teatras;
• Vitalija Mockevičiūtė už Motinos vaidmenį spektaklyje „Stand-up'as prasmei ir beprasmybei“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
• Marija Žemaitytė už Jos vaidmenį monospektaklyje „Švyturys“, Klaipėdos jaunimo teatras.

Nepagrindinis moters vaidmuo

• Viktorija Kuodytė už Klavdijos Šoša vaidmenį spektaklyje „Užburtas kalnas“, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis;
• Ilona Kvietkutė už Motušės vaidmenį spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
• Nijolė Mirončikaitė už Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras;
• Samanta Pinaitytė už Mokytojos vaidmenį spektaklyje „Requiem“, Klaipėdos dramos teatras;
• Aistė Rocevičiūtė už Rūtos vaikystėje, Anos vaikystėje, Kaimynų vaiko, Timo dukros ir Vaiko vaidmenis spektaklyje „Savižudybės anatomija“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras.

Vyro vaidmuo

• Martynas Berulis už Sūnaus vaidmenį spektaklyje „Sūnus“, Valstybinis jaunimo teatras;
• Karolis Kasperavičius už Sūnaus vaidmenį spektaklyje „Stand-up'as prasmei ir beprasmybei“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
• Dainius Svobonas už Herojaus vaidmenį spektaklyje „Kartoteka“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
• Artur Svorobovič už Kaligulos vaidmenį spektaklyje „Kaligula“, Vilniaus senasis teatras;
• Donatas Želvys už Hanso Kastorpo vaidmenį spektaklyje „Užburtas kalnas“, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis.

Nepagrindinis vyro vaidmuo

• Valentinas Masalskis už Daktaro Hofrato Berenso ir Minhero Peperkorno vaidmenis spektaklyje „Užburtas kalnas“, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis;
• Valentin Novopolskij už Herėjos vaidmenį spektaklyje „Kaligula“, Vilniaus senasis teatras;
• Tomas Rinkūnas už Tėtušio vaidmenį spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
• Rytis Saladžius už chemijos profesoriaus Vernerio Morgensterio vaidmenį spektaklyje „Quanta“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje;
• Sigitas Šidlauskas už Mokytojo ir Pirmo vyro draugystės scenoje vaidmenis spektaklyje „Dviejų Korėjų susijungimas“, Nacionalinis Kauno dramos teatras.

Pradedančioji menininkė / pradedantysis menininkas

• Kasparas Bujanauskas ir Lukas Dirsė už šiuolaikinio cirko spektaklį „Maisto prekės“, Būda Collective;
• Rūta Jonikaitė ir Šarūnas Rapolas Meliešius už 6 metų Ester ir 9 metų Viktoro vaidmenis spektaklyje „Viktoras, arba vaikai valdžioje“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir teatras „Utopia“;
• Justinas Vinciūnas už spektaklio „Atidaryk duris“ režisūrą, Nacionalinis Kauno dramos teatras, „Les Récréatrales“, „RAW Material Company“.

Dramaturgija

• Vaiva Grainytė ir Arturas Bumšteinas už radijo teatro spektaklio „Dvidešimt keturi“ dramaturgiją, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija;
• Birutė Kapustinskaitė už pjesę „Stand-up'as prasmei ir beprasmybei“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
• Jernej Lorenci ir Dino Pešut už Albert'o Camus romano „Svetimas“ adaptaciją, Lietuvos nacionalinis dramos teatras.

Scenografija

• Tadas Černiauskas už spektaklio „Sugrįžimas“ scenografiją, Klaipėdos dramos teatras;
• Fabien Lédé už spektaklio „Quanta“ scenografiją, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje;
• Julia Oschatz už spektaklio „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ scenografiją, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
• Agata Skwarczyńska už spektaklio „Savižudybės anatomija“ scenografiją, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
• Sigita Šimkūnaitė už spektaklio „Sūnus“ scenografiją, Valstybinis jaunimo teatras.

Kostiumų dizainas

• Valeria Donata Batella už operos „Hofmano istorijos“ kostiumų dizainą, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
• Kristina Čyžiūtė-Svirskienė ir Robert Przybył už šokio spektaklio „Dingstantis sapnas“ kostiumų dizainą, Kauno šokio teatras „Aura“;
• Kotryna Klara Rupainytė už šiuolaikinio cirko spektaklio „inTense“ kostiumų dizainą, Taigi Cirkas;
• Liucija Kvašytė už spektaklio „Sugrįžimas“ kostiumų dizainą, Klaipėdos dramos teatras;
• Ugnė Tamuliūnaitė už spektaklio „Makbetas“ kostiumų dizainą, Juozo Miltinio dramos teatras.

Technologijų dizainas

• Natan Berkowicz, Nikodem Marek ir Stanislaw Zielinski už videografinius sprendimus spektaklyje „Užburtas kalnas“, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis;
• Jakub Lech už spektaklio „Quanta“ vaizdo projekcijas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje;
• Eugenijus Sabaliauskas už spektaklio „Quanta“ šviesos dizainą, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje;
• Rimas Sakalauskas už spektaklio „Orfėjas“ videografiją, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
• Vilius Vilutis už spektaklio „Makbetas“ šviesų dizainą, Juozo Miltinio dramos teatras.

Muzika

• Lubomir Grzelak už muziką spektakliui „Quanta“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje;
• Mantas Mockus už muziką spektakliui „Atidaryk duris“, Nacionalinis Kauno dramos teatras, „Les Récréatrales“, „RAW Material Company“;
• Mantvydas Leonas Pranulis už muziką spektakliui „Dviejų Korėjų susijungimas“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
• Wladimir Schall už muziką spektakliui „Užburtas kalnas“, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis;
• Andrius Šiurys už muziką spektakliui „Orfėjas“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras.

Choreografija

• Liza Baliasnaja už choreografiją šokio spektakliui „Chiaroscuro“, Nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
• Airida Gudaitė, Rokas Šaltenis ir Laurynas Žakevičius už choreografiją spektakliui „Vienudu“, „Low Air“ Vilniaus miesto šokio teatras;
• Lukas Karvelis už choreografiją šokio spektakliui „Kur krantas“, Nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
• Birutė Letukaitė už choreografiją spektakliui „Prarasti prisiminimai“, Kauno šokio teatras „Aura“;
• Dovydas Strimaitis už choreografiją šokio spektakliui „Hairy“, Nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“.

Šokėja / šokėjas

• Ester Bega už vaidmenį spektaklyje „Prarasti prisiminimai“, Kauno šokio teatras „Aura“;
• Oksana Griaznova ir Marius Pinigis už šokio spektaklio „Saikas“ atlikimą, Nuepiko šokio trupė;
• Dominyka Markevičiūtė už šokio spektaklio „Kur krantas“ atlikimą, Nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
• Stefanija Nosovaitė už solo „Raudonas paveikslas“ šokio spektaklyje „Iš tylos“, Ulna šokio trupė;
• Rokas Šaltenis ir Laurynas Žakevičius už šokio spektaklį „Vienudu“, „Low Air“ Vilniaus miesto šokio teatras.

Solistė / solistas

• Gabrielė Bukinė už Mimi vaidmenį operoje „Bohema“, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Sesers Andželikos vaidmenį operoje „Sesuo Andželika“, Antonijos vaidmenį operoje „Hofmano istorijos“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
• Lina Dambrauskaitė už Erdvėlaivio kapitonės vaidmenį operoje „Kelionė“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras;
• Rafailas Karpis už Andreso, Košenilio, Franco ir Pitikinačijaus vaidmenis operoje „Hofmano istorijos“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
• Liudas Mikalauskas už Džanio Skikio vaidmenį operoje „Džanis Skikis“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
• Tomas Pavilionis už Rudolfo vaidmenį operoje „Bohema“, Kauno valstybinis muzikinis teatras.

Baleto solistė / solistas

• Ernest Barčaitis už vaidmenis baletuose „Parkas“ ir „La strada“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
• Julija Stankevičiūtė už vaidmenis baletuose „Parkas“ ir „La strada“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
• Nora Straukaitė už vaidmenį balete „Parkas“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.

Spektaklis vaikams ir jaunimui

• Birutė Banevičiūtė už judesio spektaklį kūdikiams „Pasaulio medis“, Vilniaus senasis teatras;
• Saulė Degutytė už spektaklį ypatingiems vaikams „Ką siūlai?“, Stalo teatras;
• Gabrielius Zapalskis už spektaklį „Aš vejuos vasarą“, Vilniaus Keistuolių teatras.

Lėlių ir objektų teatro spektaklis

• Dovilė Binkauskaitė ir Gintarė Radvilavičiūtė už šokio ir šešėlių spektaklį „Kontūrai“, Klaipėdos lėlių teatras ir Šeiko šokio teatras;
• Milda Mičiulytė ir Artūras Šimonis už spektaklį „Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas“, Kauno valstybinis lėlių teatras;
• Kata Csató ir Julija Skuratova už lėlių spektaklį „Nuomojamas butas“, Vilniaus teatras „Lėlė“.

Mažos formos spektaklis

• Kasparas Bujanauskas ir Lukas Dirsė už šiuolaikinio cirko spektaklį „Maisto prekės“, Būda Collective;
• Konstantin Kosoviec, Elena Kosoviec ir Izabelė Kuzelytė už šiuolaikinio cirko spektaklio „inTense“ idėją, choreografiją ir atlikimą, Taigi Cirkas;
• Paulius Markevičius už spektaklį „Café existans“, Būties slėpinio produkcija;
• Benas Šarka už spektaklį „Eigastis. Skiriamas Justinui Mikučiui atminti“, Gliukų teatras, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerija, Klaipėdos Žvejų rūmai.

LRT.lt primena, kad „Auksinio scenos kryžiaus“ ir „Boriso Dauguviečio auskaro“ apdovanojimus įsteigė Kultūros ministerija. Premijomis siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius praėjusių metų darbus bei išskirtinius profesinius laimėjimus.

Laureatus išrenka profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija. Šiuo metu ją sudaro teatrologė Elona Bajorinienė, dailėtyrininkė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė, teatrologė Goda Dapšytė, teatrologė Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, muzikologė Eglė Gudžinskaitė, literatūrologė Aušra Martišiūtė-Linartienė, choreografė Lina Navardauskienė, režisierius Bernardas Gytis Padegimas, kompozitorius Mindaugas Urbaitis.

Komisijai vertinti buvo pateikti 93 pasiūlymai.

Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.