Šiaulietis tautodailininkas Saulius Tamulis sako esantis užburtas Užgavėnių, todėl šiai šventei ruošiasi ir kaukes drožia ištisus metus.
Užgavėnės – laukiamiausia šiauliečio S. Tamulio šventė. Kasmet būtinai dalyvauja persirengėlių eitynėse Rumšiškėse ir Kurtuvėnuose. Vos pasibaigia vienos Užgavėnės – jau pradeda ruoštis kitoms. Daugiausia darbo turi žiemą. Iki šventės likus kelioms savaitėms, po namus vien skiedros laksto. Sako kasmet pagaminantis po keliasdešimt kaukių.
„Vienos tik prasidėjo, jau planai kitiems metams. Įsiliepsnojo ta aistra kaukėms. Sako, kodėl vien tiktai kaukės? Sakau, bandžiau šventuką drožti, bet kai pradedu šventuką drožti, man kaukė gaunasi“, – pasakoja tautodailininkas.
Kaukes arba žemaitiškai vadinamas ličynas tautodailininkas drožia tik iš liepos, ji minkščiausia, todėl dirbti lengviausia. Kaukių drožėjo dirbtuvėse daugybė medžio pliauskų, kitokių medžiagų ir instrumentų.
„Kaip sako, gerą kaukę ir su kirviu galima išdrožti, bet reik kažkokio įrankiuko, kaltuko didesnio, mažesnio. Nepratusiam žmogui, aišku, problema, tai tegul daros nebūtinai iš medžio. Tegul darosi iš odos. Prasikarpo skyles odines, va akys, skylės“, – siūlo S. Tamulis.
Tautodailininkas itin vertina tvarumą. Savo kaukėms panaudoja buityje atlikusias medžiagas, kailio lopinėlius, siūlus, senas skaras.
„Iš šniūro prikarpei galų ir kad gražesni, purūs plaukai būtų, ne tokie nudryžę, tokių nedarysi, paardai tą šniūrą ir iškart vaizdelis kitoks. Ir, svarbiausia, natūralios medžiagos. Nes autentika yra tada, kada gaminama kaukė iš medžio ir natūralių medžiagų“, – sako tautodailininkas.
Šiaulietis tautodailininkas – vienas žinomiausių kaukių drožėjų šalyje. Per daugiau kaip du dešimtmečius šiaulietis sako išdrožęs apie 700 Užgavėnių kaukių. Kolekcijoje – įvairiausi personažai: naminiai gyvūnai, velniai, raganos, liežuvautojai.
„Kitas nuotaikingas, kitas smagus, šelmis, toks irgi pajodžarga, kaip vadinu, toks nenustygstantis vietoje, toks vis kažkam įžnybti, vis kažkam šunybę iškrėsti. Tam yra Užgavėnių šventė. Paskui yra ūbagė, nabagė, duokit blynų man, arbatos ir taip toliau, jau tokia biednesnė bobutė. Visko reikia. Visokių kaukių reikia“, – pasakoja S. Tamulis.
Tautodailininkas sako, kad Užgavėnės viena archajiškiausių Lietuvos švenčių. Todėl tradicijas būtina puoselėti. Norėtų ir savo amatą kam nors perduoti.
„Per šventes išsaugom ir skiepijam kitiems tą lietuviškumą. Kad eitų per vaikus, per bibliotekas, per mokyklas, kad jie žiūrėtų ne Heloviną, o lietuviškas Užgavėnes švęstų, puoselėtų. Ir vienas per kitą užkrėstų ir daugiau, gal kažkas užsikabins ir bandys pats pasigaminti kaukę, gal net iki drožybos prieis, kas reikalinga. Ypač man labai aktualu tokie dalykai, nes pameistrio jokio neturiu“, – mintimis dalijasi tautodailininkas.
Bandžiau šventuką drožti, bet kai pradedu šventuką drožti, man kaukė gaunasi.
S. Tamulio išdrožinėtų kaukių galima pamatyti ne viename šalies muziejuje. Kelis šimtus savo darbų šiaulietis yra padovanojęs etnografijos, Šiaulių „Aušros“ ir nacionaliniam muziejams. Nemaža dalis kaukių iškeliavo ir į užsienį – Jungtines Valstijas, Kanadą, Vokietiją, Daniją.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
