Aldona Ruseckaitė – poetė, rašytoja ir muziejininkė, kuri Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktore dirba jau 30 metų. Be to, ji yra išleidusi biografinių romanų apie Salomėją Nėrį, Žemaitę, Vincą Mykolaitį-Putiną, Vytautą Mačernį ir kitus. Apie savo kūrybą ir ne tik dalijasi LRT TELEVIZIJOS laidoje „Pasivaikščiojimai“.
Poetė ir rašytoja yra surengusi ne vieną „Poezijos pavasarį“, tačiau įsimintiniausiu yra tapęs tas, kuriame apsilankė poetas Bernardas Brazdžionis.
„Jį nešiojo ant rankų. Nuvedė į Maironio butą, manęs, kaip direktorės, neįleido. Turėjau eiti tarnybiniais praėjimais, kad pasiekčiau Brazdžionį. (...) Tada buvo ir vakaras nelabai šiltas, visi pastatę akis į Brazdžionį, o jis dreba. Mes susijaudinę, kuo aprengti, nes vyrų nelabai buvo. Viena ponia rado tamsų moterišką megztinį. Aprengėme jį ir sėdėjo“, – prisimena muziejininkė.
A. Ruseckaitė yra išleidusi ne vieną bibliografinį romaną apie žinomus poetus ar rašytojus. Kad būtų parašytos tokios knygos, reikia faktinės medžiagos, o tam – praleisti ilgą laiką archyvuose.
„Taip ilgai ir dirbu, nes man patinka. Aš kaip kokia šarka, radusi geležėlę. Dirbu kokiam nors archyve, tyrinėju kokį nors autorių ir randu kokios informacijos, kuri man labai svarbi ir į kurią rašydama galėsiu atsiremti – kokia būnu laiminga tą dieną“, – teigia ji.
Muziejininkė yra pakeitusi nuomonę ir apie S. Nėrį, o kažkada yra buvusi jos advokatė.
Rašydama knygas, muziejininkei tenka ir nemažai interpretuoti, todėl kūriniuose A. Ruseckaitės galima rasti daug.
„Žinai kokį faktelį ir turi jį apvilkti. Gražinti nemėgstu, bet prigalvoti tenka. Stengiuosi niekada nepažeminti autoriteto, neteisybių. (...) Turiu būti radusi kažkokią tikrą užuominą, kad iš jos galėčiau daryti interpretaciją, rašyti ir negražinti“, – sako poetė ir rašytoja.
„Žinojo, ką daro“
Išanalizavusi nemažai archyvinės medžiagos, muziejininkė yra pakeitusi nuomonę ir apie S. Nėrį, o kažkada yra buvusi jos advokatė.
A. Ruseckaitė yra išleidusi ne vieną bibliografinį romaną apie žinomus poetus ar rašytojus.
„Vienas daktaras draugas paklausė, kodėl ginu jos pažiūras. Tada apsikroviau knygomis. Parašiau knygą „Padai pilni vinių“, absoliučiai viską ten paminėdama – visas nuodėmes, kontekstą. Empatijos irgi yra, bet dabar apie ją galiu kalbėti visai kitaip. Kai kurių dalykų negaliu atleisti kaip ir kiti žmonės. Toks valstybės pardavimas. Ji žinojo, ką daro“, – sako poetė ir rašytoja.
Jos teigimu, bjauriausias S. Nėries darbas – 46 posmų „Poema apie Staliną“.
„Buvo galima parašyti kelis posmus, o ji parašė 46. Labai vertinu jos ankstyvąją poeziją, karo metų knygelę „Prie didelio kelio“, bet iš tikrųjų ji kolaborantė. Išdavike jos nevadinčiau, nes ji nerinko žinių, nevežė Stalinui informacijos. Išdaviku vadinu mylimą poetą Kubilinską – jis išdavė, per jį žuvo, jis pasakė, parodė. (...) Dabar žmonės nesigilina į kontekstus – jie šaukia „labai talentinga poetė“, bet mes turime matyti tiesą“, – tikina pašnekovė.
Vis dėlto, tam tikrų autorių A. Ruseckaitė nevertina neigiamai. Pavyzdžiui, per didelę poeto ir dramaturgo Justino Marcinkevičiaus kritiką muziejininkė vertina neigiamai.
„Aš nesu tinkamas žmogus vertinti objektyviai, nes turiu daug empatijos. Dirbau tą darbą, bendravau, kaupiau archyvus, tyrinėjau. (...) Iš savo gyvenimo ir artimųjų žinau, kad jis sovietiniu laiku buvo lietuviškumo šviesulys, kuriuo tikėjo ir dar tebetiki“, – sako ji.
Visą įrašą galite žiūrėti LRT TELEVIZIJOS laidoje „Pasivaikščiojimai“.
Parengė Justina Lopataitė
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
