„Kultūra prioritetuose dabar yra gana toli, vienas iš pagrindinių tikslų – kilstelti ją į TOP penketuką“, – vakar vykusiame pirmajame Seimo Kultūros komiteto posėdyje sakė komiteto pirmininku išrinktas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas. Pirmininkus rytoj tvirtins Seimas.
Pastaraisiais metais K. Vilkausko vardas buvo minimas ne tik kultūriniame kontekste. Andriaus Tapino akcijos „Skaidrinam“ metu buvo atkreiptas dėmesys, kad Seimo narys per pirmus 3 metus įsigijo 8556 daiktus (suvenyrus, dovanas su parlamento logotipu), tam išleista beveik 19 tūkstančių su trupučiu eurų.
LRT KLASIKAI K. Vilkauskas teigė, kad daiktų jis „niekur nenusinešė“.
„Esu aktyvus vienmandatėje išrinktas Seimo narys. Visos dovanos nuėjo į kultūrinius ir bendruomeninius renginius. Leistinos sumos neviršijau, viskas nuėjo žmonėms“, – teigė Trakų–Vievio apygardoje išrinktas Seimo narys.
Kalbėdamas apie renginius, kuriuose lankėsi ir lankosi, K. Vilkauskas sakė, kad renginių tiek Trakuose, tiek Vievyje yra įvairių ir pabrėžė, kad nereikia pamiršti ir mažųjų bendruomeninių iniciatyvų.
„Talentai gimsta mažose bendruomenėse. Nuo pat mažų bendruomeninių iki didesnių tradicinių festivalių – renginių gausu. Turime džiaugtis, kad kultūrinis gyvenimas aktyviai vyksta ir regionuose“, – pridūrė K. Vilkauskas.
Dešimtmečiai folkloro kolektyvuose ir dėmesys etnokultūrai
Būsimasis Seimo Kultūros komiteto pirmininkas vaidina teatre, šoka tautinių šokių kolektyve „Lendravė“. Seimo narys LRT KLASIKAI teigė, kad tokia veikla – vidaus šauksmas, nors tai ir mėgėjiška veikla.
„Visada sakydavau, kad iš mėgėjų atsiranda profesionalai. Galbūt kažkada turėjau galimybę baigti konservatoriją, aktorinį, bet pasirinkau kitus prioritetus. [Ši veikla] man suteikia vidinės stiprybės, poilsio. Vaidindamas, šokdamas tu turi galimybę pajausti bendrystę su žmonėmis. <...> Savo pavyzdžiu parodyti, kad gali ir kiti žmonės įsitraukti į mėgėjų veiklą, kas, manau, skatina ir profesionalaus meno augimą“, – teigė Seimo narys.
Iki darbo Seime K. Vilkauskas buvo ir renginių vedėju, be kurio scenoje neapsieidavo nė viena miesto šventė. Jis ypač daug dėmesio skyrė etnokultūrai, įvairių kapelų varžytuvėms, koncertams, tautinių šokių pasirodymams.
Seimo narys teigė sieksiantis skirti daugiau dėmesio etnokultūrai ir politiniu lygmeniu.
„Didžiosiose scenose pradėjau pasirodyti su buvusio Lietuvos edukologijos universiteto ansambliu „Poringė“, tai buvo Nepriklausomybės atgimimo laikai. Mes buvom vienas iš žymiausių ansamblių. Prieš Sausio 13-ąją koncertavom aplink Seimo rūmus, su kai kuriais kolegom iš „Poringės“ davėm priesaiką ir buvom viduje kaip parlamento gynėjai. Tada valstybė delegavo mus reprezentuoti Lietuvą. Tai buvo nepamirštami įspūdžiai. Kai vaikinukas iš kaimo staiga pamato tiek Europos, prisiliečia prie europinės kultūros, tai buvo postūmis“, – pasakojo K. Vilkauskas, kuris nuo 1987 m. dalyvavo dešimtyje Dainų švenčių.
„Kalbu ir kalbėsiu, jog etnokultūra – labai svarbu dėl to, kad mes pabrėžtumėme savo kultūrinę tapatybę“, – pridūrė jis.
„Kultūra prioritetuose dabar yra gana toli, vienas iš pagrindinių tikslų – kilstelti ją į TOP penketuką.“
Jis taip pat priminė ir kartu su Etninės kultūros globos taryba bei Nacionaliniu gynybos saugumo komitetu rengtą konferenciją, kurioje Rusijos karo Ukrainoje kontekste atkreiptas dėmesys į kultūrinės tapatybės svarbą. Pasak K. Vilkausko, ukrainiečiai stiprūs ne tik dėl to, kad kovingi, bet ir dėl to, kad turi kultūrinę tapatybę, pabrėžia savo papročius, tradicijas.
Kalbėdamas apie kultūrinės tapatybės stiprinimą, K. Vilkauskas teigė, kad reikia valstybės dėmesio.
„Etninės krypties specialistų aukštosiose mokyklose neruošiame, nes nėra poreikio. Universitetai nesurenka studentų, todėl programos uždaromos. Reikia ir valstybės dėmesio, pradedant priešmokyklinio ugdymo įstaigomis. Darželių auklėtojai, mokytojai tikrai stengiasi, kad vaikai mokytųsi lietuviškų papročių, tradicijų, dainų. Manau, kad nuo pat vaikystės iki studentiškų laikų valstybei reikėtų sukurti didesnį turinį etnokultūros srityje“, – sakė Seimo narys.
K. Vilkauskas LRT KLASIKAI pasakojo keliavęs su teatru ir šokio kolektyvais Europoje. Jo teigimu, mes įdomūs Europai savo išskirtinumu, tautiniais drabužiais, dainomis, sutartinėmis. Jis taip pat priminė ir Šiaudinių sodų rišimo tradicijos įtraukimą į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
„Mes šituo esame įdomūs ir, manau, kad neturime to prarasti. Jei ištirpsime pasauliniame kontekste, galime tapti neįdomūs“, – pridūrė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.
Kultūra – valstybės prioritetų TOP penketuke
Etninės kultūros globos tarybai šiemet skirta 355 tūkstančiai eurų, iš jų – beveik 300 tūkst. atlyginimams. Taryboje dirba 13 žmonių, vidutinis atlyginimas – 2156 eurai. Lietuvos kultūros taryba teigia, kad iki 2022 m. finansavimas skirtas etnokultūrai išaugo daugiau kaip 100 proc., jei 2014 m. tai buvo apie pusę milijono, dabar – apie 1 300 000.
Tačiau, pasak K. Vilkausko, tai yra tik skaičiai ir atkreipė dėmesį į infliaciją bei lėtą kultūros specialistų atlyginimų augimą.
„Manome, kad reikia skirti didesnį dėmesį. Pavyzdžiui, kolektyvų vadovai, kurie ruošė Dainų šventei, gauna labai nedidelius atlyginimus, palyginti su kitų sferų darbuotojais. Problema yra ta, kad jaunimas neina į kolektyvus, kartais nėra motyvacijos, bet dažniausiai – nėra tų vadovų, kurie, gaudami tokius mažus atlyginimus, dirba iš vidinio entuziazmo. Turėtume kreipti dėmesį į etninės kultūros auginimą nuo pat pradžių, stiprinti vietas, kuriose galime silpnėti, nes nepritraukiame naujų specialistų“, – kalbėjo K. Vilkauskas.
Kultūros komiteto pirmininkas teigė, kad nors atlyginimų kėlimas yra svarbu, tačiau taip pat svarbu ir darbo sąlygos, tobulinimosi galimybės, gyvenimo kokybė.
„Daugybė dalykų, kuriuos reikėtų pasitikslinti su žmonėmis, kurie dirba tuos, kartais nepastebimus, darbus. Profesionalus menas aiškiau matosi, jis garsiau skamba, bet tuos mažesnius pasiekimus, būtent tai, kas mus nuveda į didesnius, turėtume daugiau akcentuoti, pabrėžti ir, be abejo, tam reikia didinti finansavimą. Kultūra prioritetuose dabar yra gana toli, vienas iš pagrindinių tikslų – kilstelti ją į TOP penketuką. Kaip ir minėjau Ukrainos pavyzdžiu, dvasinis pasiryžimas ateina per kultūrinę tapatybę“, – teigė K. Vilkauskas ir pridūrė, kad pagrindinis valstybės tikslas niekam nekelia abejonių, tai – nacionalinis saugumas ir gynyba.
„Kalbu ir kalbėsiu, jog etnokultūra – labai svarbu dėl to, kad mes pabrėžtumėme savo kultūrinę tapatybę.“
Kalbėdamas apie finansavimą ir praeitoje kadencijoje priimtą Kultūros politikų pagrindų įstatymą, Seimo narys teigė, kad svarbu ieškoti tvaresnio finansavimo, o ministerijoms – suremti pečius ir prisidėti prie kultūros plėtros.
Anot K. Vilkausko, minkštoji galia yra labai svarbus akcentas gynyboje.
„Priešiškos mums šalys išnaudoja kultūrą blogiesiems tikslams, o mes turime išnaudoti taip, kad keltume žmonių savimonę, pilietinį sąmoningumą, pilietinio pasipriešinimo dvasią“, – sakė būsimasis Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.
Viso pokalbio klausykitės LRT KLASIKOS laidos „Ryto allegro“ įraše.
Parengė Aistė Diržiūtė-Rimkė.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
