Venecijos meno bienalėje atidaromas Lietuvos nacionalinis paviljonas. Kūrybinio dueto „Pakui Hardware“ ir tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės instaliacija „Uždegimas“ kalba apie planetą kaip apie karščiuojantį kūną.
Kūrybinio dueto „Pakui Hardware“ menininkai Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda instaliacijoje kviečia atidžiau pažvelgti į besikankinančius žmonijos ir planetos kūnus. Uždegimas – kaip reakcija į nesveikas sąlygas aplinkoje.
„Tos nesveikos sąlygos nebūtinai turi būti dabartinės ekologinės nelaimės. Labiau kalbam apie uždegimą kaip apie procesą laike, tai yra dalykai, kurie gali būti trauminiai, įvykę praeityje, bet pasireiškia dabar“, – kalba N. Černiauskaitė.
Iš aliuminio ir stiklo pagamintos pulsuojančias nervų sistemas primenančios skulptūros taip pat perėjo tam tikras karščio formas. Gyvasties joms suteikia paviršius skenuojantis spindulys ir garsiniai elementai.
„Čia, erdvėje matome labai daug procesų, kurie vyksta realiu laiku – skeneriai, skanuojantys erdvę, meno objektus. Garsas atlieka tą pačią funkciją – jis skanuoja garsu žiūrovą, kuris vaikšto erdvėje“, – pasakoja U. Gelguda.
„Pakui Hardware“ instaliacija pernai eksponuota Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Venecijoje ją papildo Marijos Teresės Rožanskaitės tapyba.
„Mus labai domino jos gebėjimas per kūnų fragmentus ar abstrakčiai pateikiant kūnus (kaip juos praryja technologijos, įranga) kritikuoti platesnes sistemas, kaip medicininė sistema arba sovietinė sistema, kurioje ji dirbo“, – sako N. Černiauskaitė.
Lietuvos paviljonas Venecijoje šiemet atidaromas Šv. Antano bažnyčios erdvėse. Ši bažnyčia dabar restauruojama, todėl pasaulietinės veiklos čia vyksta labai retai. Nacionalinis paviljonas čia atidarytas pirmą kartą.
Instaliacijos pritaikymas bažnyčios erdvei pareikalavo kūrybinių sprendimų, su jais dirbo keliasdešimt žmonių.
„Instaliacija pasipildė prostetiškais mechanizmais, karkasu, kuris laiko „Pakui Hardware“ kūrinius, bei vitrinomis, laiko kapsulėmis, kur tarsi užšaldyta Rožanskaitės tapyba“, – sako instaliacijos architektas Petras Išora-Lozuraitis.
„Faktas, kad ši instaliacija vyksta bažnyčioje <...> irgi turėtų suteikti tam tikros vilties, gal net ir dvasingumo, noro būti ilgiau, bent jau fiziškai pagyti nuo to triukšmo, kuris yra turistų perpildytoje Venecijoje“, – sako parodos kuratorius Valentinas Klimašauskas.
Lietuvos paviljonas siejasi ir su Venecijos meno bienalės parodos tema – „Užsieniečiai visur“.
„Jo kilmė kaip ir yra iš pandemijos laiko, kai pasaulis visas buvo vienas didelis uždegimas ir medicinine, ir socialine, ir ekonomine prasme: daug žmonių kentėjo nuo viruso, pakito tikrovė ir pagalba vieni kitiems, supratimas, buvo labai svarbūs“, – teigia Lietuvos paviljono komisaras Arūnas Gelūnas.
Lietuvos nacionalinis paviljonas jubiliejinėje 60-ojoje Venecijos meno bienalėje veiks iki spalio pabaigos.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
