Tarptautinę teatro dieną Klaipėdos dramos teatre tradiciškai buvo apdovanoti geriausi praėjusių metų teatro pastatymai ir jų kūrėjai – vyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija. Per ją už naujų sceninės išraiškos formų paieškas įteiktas ir atminimo ženklas „Boriso Dauguviečio auskaras“.
Šių metų „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos kūrybinėje komandoje – režisierius Dalius Abaris ir dramaturgas Mindaugas Nastaravičius. Pasak jų, esminis renginio motyvas – šviesa ir tamsa, atveriančios arba paslepiančios visa, kas vyksta scenoje.
Renginiui Klaipėdos dramos teatras „Auksiniams scenos kryžiams“ atvėrė dvi sales – Didžiąją ir Nominantų, o šias erdves į bendrą vakaro veiksmą sujungė subtili muzikinė programa, kuriama violončelininko Mindaugo Bačkaus ir kompozitoriaus Antano Jasenkos, grosiančio su grupe „Pašaliniai“ iš spektaklio „Pašaliniams draudžiama“.
Vakaro pradžioje aktorius Darius Meškauskas pasisveikino su žiūrovais sakydamas, kad vedėjų šį vakarą nebus, o svarbiausias dėmesys bus skirtas – nominantams ir apdovanotiesiems.
Pirmasis „Auksinis scenos kryžius“ įteiktas už geriausią scenografiją. Apdovanojimą paskelbė dailininkė scenografė Renata Valčik. Šiuo apdovanojimu už spektaklio „Vakarų krantinė“ scenografiją Klaipėdos dramos teatre įvertinta Lauryna Liepaitė.
Antroji vakaro nominacija – kostiumų dizainas. Laimėtoją paskelbė scenografė, grafikė Aleksandra Jacovskytė. „Auksiniu scenos kryžiumi“ už operos „Aida“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) ir spektaklio „Gyvenimas – tai sapnas“ (asociacija Meno ir mokslo laboratorija) kostiumų dizainą apdovanota Sandra Straukaitė.
Atsiimdama apdovanojimą ji dėkojo ir „nematomiems kariams“, siuvėjams, sukirpėjams, galvos apdangalų meistrams, kurie ir sukuria tą scenos stebuklą.
Trečioji vakaro nominacija – technologijų dizainas. Apdovanojimą įteikė fotografas Remigijus Treigys, sakydamas, kad jam labai gera įteikti apdovanojimą „šviesos broliui“. 2023 m. technologijų dizaino nominacijoje nugalėjo Julius Kuršis. Jis buvo įvertintas už šviesų dizainą spektakliuose „Vakarų krantinė“ ir „Storas sąsiuvinis“ Klaipėdos dramos teatre.
Baleto solistės / solisto apdovanojimą įteikė šokėjas ir choreografas Aurelijus Liškauskas. „Auksinis scenos kryžius“ atiteko Yan`ui Malak`iui už vaidmenis šokio spektaklyje „Sapnai ir kaktusai“ Klaipėdos valstybinio muzikiniame teatre. Solistas dėkojo lietuvių, anglų ir ukrainiečių kalbomis. „Slava Ukraini!“, – atsiimdamas apdovanojimą sakė Yan`as Malak`is.
„Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimą geriausiai / geriausiam šokėjai / šokėjui įteikė menotyrininkas, kritikas Helmutas Šabasevičius. Pristatydamas apdovanojimą jis dėkojo už energiją ir linkėjo sėkmės bei kuo geriausios kloties. Apdovanojimas atiteko Oksanai Griaznovai už vaidmenį šokio spektaklyje „Match 3“, kurį prodiusavo nepriklausoma šokio organizacija „Be kompanijos“. O. Griaznova apdovanojimo atsiimti negalėjo, vietoj jos jį atsiėmė kolegė Sigita Juraškaitė.
Apdovanojimą už geriausią choreografiją paskelbė šokėja, choreografė Agnija Šeiko. „Auksinis scenos kryžius“ atiteko Dovydui Strimaičiui už šokio spektaklį „Duetas“, kurį prodiusavo nepriklausoma šokio organizacija „Be kompanijos“. Deja, D. Strimaitis ceremonijoje dalyvauti taip pat negalėjo, apdovanojimą atsiėmė kolegė Sigita Juraškaitė.
Nominacijos solistė / solistas nugalėtoją paskelbė Klaipėdos muzikinio teatro vyriausias dirigentas Tomas Ambrozaitis. „Auksinis scenos kryžius“ atiteko solistui Kostui Smoriginui, jis jam atiteko už Amonasro vaidmenį operoje „Aida“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Ceremonijoje dalyvauti jis negalėjo, nes šiuo metu repetuoja Londone, tačiau perdavė linkėjimus video žinute.
Apdovanojimų vakarą pratęsė aštuntoji nominacija – muzika. Laureatą paskelbė violončelininkas Mindaugas Bačkus. „Auksinis scenos kryžius“ įteiktas Donatui Bielkauskui už garso ir judesio spektaklio „Out of the Box“ garso koncepciją. Spektaklį prodiusavo ir kūrė menininkų grupė „Žuvies akis“.
„Jų rankose prabyla lėlės, daiktai ir materija, neretai turinti papasakoti daugiau už kalbantį kasdien“, – taip D. Meškauskas pristatė devintąją vakaro nominaciją – objektų ir lėlių teatro spektaklis. Apdovanojimą įteikė Klaipėdos lėlių teatro aktorė Renata Kutaitė-Raudonienė. „Auksinis scenos kryžius“ atiteko dailininkei Julijai Skuratovai už spektaklio „Liūtas ir paukštis“ vizualinį sprendimą Kauno valstybiniame lėlių teatre.
Nominaciją – spektaklis vaikams ir jaunimui pristatė Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai Evelina ir Gytis Šimelioniai. „Auksiniu scenos kryžiumi“ įvertintas aktorius ir dramaturgas Raimondas Klezys už monospektaklį „Avinai“ „No Shoes“ teatre.
Atsiimti apdovanojimo Raimondas Klezys atvyko su savo žmona Ieva Jackevičiūte.
„Aš galbūt nesitikėjau, bet buvo ženklų. Pradėjo žmonės sveikintis gatvėje“, – juokavo R. Klezys ir sakė, kad apdovanojimo verti visi jo komandos žmonės. Jis paragino keliauti į mokyklas ir rodyti spektaklius, bei pasiūlė būti paprastiems tiek gyvenime, tiek teatre, sveikintis vieni su kitais.
Pradedančiosios menininkės / pradedančiojo menininko nominaciją pristatė rašytojas Rolandas Rastauskas ir linkėjo laimėtojui pakeisti teatro veidą. „Auksinis scenos kryžius“ atiteko Samantai Pinaitytei-Maiskienei už Olgos vaidmenį spektaklyje „Fragmentas“ Klaipėdos dramos teatre.
LATGA paskelbė populiariausių dramos kūrinių autorių, žmonių simpatijų laimėtoją, kuriuo tapo dramaturgas ir režisierius Aleksandras Špilevojus.
Atsiimdamas apdovanojimą jis atkreipė dėmesį į tai, jog tarp šių metų nominacijų nebuvo skirtos dramaturgijai. Jis taip pat paragino žmones nesustoti padėti Ukrainai. „Slava Ukraini! Tegyvuoja dramaturgija!“ – sakė A. Špilevojus.
Moters vaidmens nominaciją pristatė teatrologė Daiva Šabasevičienė. „Menas yra taika“, – citavo norvegų dramaturgą, rašytoją Jon Fosse D. Šabasevičienė. Ji palinkėjo, kad moterų kuriami vaidmenys taptų stiprūs ir laisvę skelbiantys herojų prototipai.
„Auksiniu scenos kryžiumi“ įvertintos legendinės nacionalinio Kauno dramos teatro aktorės Vilija Grigaitytė už Vitalijos vaidmenį, Jūratė Onaitytė už Almos vaidmenį, Inesa Paliulytė už Irenos vaidmenį, Liucija Rukšnaitytė už Julijos vaidmenį spektaklyje „Kai mes būsim jauni“ NKDT.
Nominaciją – vyro vaidmuo pristatė aktorius Rimantas Pelakauskas. Jis kalbėjo apie akimirkas, kai aktorius pajunta salės kvėpavimą, pajunta, jog jį išgirdo ir jog jie – aktoriai ir žiūrovai – suprato vieni kitus. Pasak jo, dėl tokių akimirkų verta gyventi ir lipti į sceną.
„Auksiniu scenos kryžiumi“ šioje nominacijoje įvertintas Severinas Norgaila už Ivaro vaidmenį spektaklyje „Skraidantis Travolta“ Valstybiniame Šiaulių dramos teatre. Apdovanojimą jis paskyrė savo močiutėms.
Režisierius Oskaras Koršunovas pristatė nominaciją – nepagrindinis vaidmuo. Jis sakė, kad jam ypatingai svarbu ir jautru stovėti šioje scenoje ir teigė mylintis Klaipėdos dramos teatrą. Čia jis pastatė labai svarbius spektaklius.
Prisiminė ir jog švęsdamas gimtadienį išgirdo žinią apie kolegos R. Tumino mirtį. O. Koršunovas tada supratęs, kad „sėdim prie ypatingai mažo stalo“, ir dėl to, pasak jo, svarbu kad konfliktai vyktų scenoje, o užkulisiuose „mes draugautume ir kurtume taiką, kuri yra labai svarbi tiek teatre, tiek pasaulyje“.
Režisierius taip pat pasidžiaugė, jog net 7 nominacijos yra jo buvusių mokinių, 6 nominacijos – vieno kurso. O. Koršunovas pristatydamas nominaciją sakė, kad nepagrindinis vaidmuo – pats svarbiausias.
„Auksinis scenos kryžius“ už nepagrindinį vaidmenį buvo įteiktas Kirilui Glušajevui už Žano vaidmenį spektaklyje „Raganosiai“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Atsiimdamas apdovanojimą jis sakė jo nesitikėjęs, bei pridūrė, jog „Kartais svarbiau ne mūsų lūkesčiai ir norai gyvenimui, bet gyvenimo reikalavimai mums“. Taip pat padėkojo mokytojui R. Tuminui ir Vilniaus Mažajam teatrui, Oskarui Koršunovui ir visam OKT bei teatro kritikėms ir kritikams.
„Boriso Dauguviečio auskarą“ D. Meškauskas įteikė Mantui Jančiauskui ir Rimantui Ribačiauskui už kelionę teatro paribiais, spektaklio „Vedami“ akistatas. Atsiimdamas M. Jančiauskas dėkojo žmonėms, kad šitas kūrinys buvo pastebėtas, ypač gerb. Jūratei iš Pravieniškių kalėjimo reabilitacijos centro. M. Jančiauskas taip pat padėkojo visiems transliaciją žiūrintiems šiuo metu nuteistiems žmonėms.
R. Ribačiauskas padėkojo prodiuserėms, kurių pastangų dėka, pavyksta įgyvendinti kūrybinius sumanymus, aktoriams Adelei Šuminskaitei ir Mariui Repšiui ir visiems, kurių dėka, šis spektaklis įvyko ir vyksta. Spektaklį prodiusavo menų agentūra „Artscape“.
Aktorė Regina Šaltenytė paskelbė priešpaskutinę vakaro nominaciją – „žmonių, kurie iš mūsų balsų, sukuria pasaulius“. Režisūros nominacijoje „Auksinis scenos kryžius“ atiteko Adomui Juškai už spektaklį „Vakarų krantinė“ Klaipėdos dramos teatre.
Vietoj padėkos A. Juška prašė nelikti abejingiems įvykiams Palestinoje. „Kultūra neegzistuoja vakuume“, – sakė A. Juška.
Pristatydamas paskutinį „Auksinį scenos kryžių“ už ilgametį indėlį į scenos meną kultūros ministras Simonas Kairys sakė, kad apdovanojamas žmogus tai „asmenybė, į kurią norisi lygiuotis, asmenybė, kuri savo ranka rašė ir rašo lietuviško teatro kultūros istoriją. Asmenybė, kurios nepalaužė sovietinė sistema, uždraudusi daugiau nei 10 metų būti tuo, kam ji yra pašaukta. Asmenybė, kuri parašė daugybę teatro kritikos straipsnių“.
2023 m. padėkos premija už ištikimybę teatro tyrinėjimams ir laikmečio liudijimas – Audronei Girdzijauskaitei. Ji dėkojo likimui, kad ji visą gyvenimą buvo susijusi su teatru. Garsi teatro kritikė dėkojo ir režisieriams J. Jurašui, J. Miltiniu, G. Padegimui, E. Nekrošiui, G. Varnui ir kitiems. Pasak jos, jų kūryba laikė prie to teatro ir skatino dirbti bei įkvėpė. A. Girdzijauskaitė ypatingai dėkojo jiems bei komisijai, kuri atkreipė dėmesį. „Visada geriau vėliau, nei niekada“, – sakė A. Girdzijauskaitė.
Ceremonijos metu pagerbti ir Amžinybėn iškeliavę teatro kūrėjai.
Po ceremonijos žiūrovų laukė B. Kapustinskaitės filmo „Nominantai“ premjera.
Nominacijos ir apdovanojimai
Pateikiame visus šių metų „Auksinių scenos kryžių“ nominantus (laimėtojai paryškinti).
REŽISŪRA
JOKŪBAS BRAZYS
Už spektaklį „Storas sąsiuvinis“ (Klaipėdos dramos teatras);
KAMILĖ GUDMONAITĖ
Už Taksofono operą „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ (viešoji įstaiga „Operomanija“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
ADOMAS JUŠKA
Už spektaklį „Vakarų krantinė“ (Klaipėdos dramos teatras);
DMITRY`us KRYMOV`as
Už spektaklį „Fragmentas“ (Klaipėdos dramos teatras).
MOTERS VAIDMUO
NOMEDA BĖČIŪTĖ
Už Motinos vaidmenį spektaklyje „Patina“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras);
VILIJA GRIGAITYTĖ už Vitalijos vaidmenį, JŪRATĖ ONAITYTĖ už Almos vaidmenį, INESA PALIULYTĖ už Irenos vaidmenį, LIUCIJA RUKŠNAITYTĖ už Julijos vaidmenį spektaklyje „Kai mes būsim jauni“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras);
DIGNA KULIONYTĖ
Už Kiškio Lūpos vaidmenį spektaklyje „Storas sąsiuvinis“ (Klaipėdos dramos teatras);
EGLĖ MIKULIONYTĖ
Už Beždžionės vaidmenį spektaklyje „Šuo ir beždžionė“ (OKT / Vilniaus miesto teatras);
ALVYDĖ PIKTURNAITĖ
Už Marianės vaidmenį spektaklyje „Neištikimoji“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, viešoji įstaiga „Darbininkai“).
VYRO VAIDMUO
SAULIUS AMBROZAITIS ir DŽIUGAS GRINYS
Už brolių Luko ir Klauso vaidmenis spektaklyje „Storas sąsiuvinis“ (Klaipėdos dramos teatras);
VYTAUTAS ANUŽIS
Už Tėčio vaidmenį spektaklyje „Tėtis“ (Vilniaus senasis teatras) ir už vaidmenį spektaklyje „Ūbas Caras“ (Valstybinis jaunimo teatras);
VALENTINAS MASALSKIS
Už Teisėjo vaidmenį spektaklyje „Barbarai“ (Valstybinis jaunimo teatras);
SEVERINAS NORGAILA
Už Ivaro vaidmenį spektaklyje „Skraidantis Travolta“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras);
DONATAS ŽELVYS
Už Šarlio vaidmenį spektaklyje „Vakarų krantinė“ (Klaipėdos dramos teatras).
NEPAGRINDINIS VAIDMUO
EGLĖ BARAUSKAITĖ
Už Sesilės vaidmenį spektaklyje „Vakarų krantinė“ (Klaipėdos dramos teatras);
KIRILAS GLUŠAJEVAS
Už Žano vaidmenį spektaklyje „Raganosiai“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
VIKTORIJA KUODYTĖ
Už Jaunos Barbarės vaidmenį spektaklyje „Barbarai“ (Valstybinis jaunimo teatras);
VALERIJUS OSADČENKO
Už Jago vaidmenį balete „Dezdemona“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras);
EMILIS PAVILIONIS
Už Pono Tompsono vaidmenį spektaklyje „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ (Juozo Miltinio dramos teatras).
SCENOGRAFIJA
IRINA KOMISSAROVA
Už spektaklio „Fragmentas“ scenografiją (Klaipėdos dramos teatras);
LAURYNA LIEPAITĖ
Už spektaklio „Vakarų krantinė“ scenografiją (Klaipėdos dramos teatras);
MARIUS NEKROŠIUS
Už spektaklių „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“ (Vilniaus senasis teatras) ir „Storas sąsiuvinis“ (Klaipėdos dramos teatras) scenografiją;
SIGITA ŠIMKŪNAITĖ
Už operos „Aida“ scenografiją (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
BARBORA ŠULNIŪTĖ
Už Taksofono operos „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ scenografiją (viešoji įstaiga „Operomanija“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras).
KOSTIUMŲ DIZAINAS
DOVILĖ GUDAČIAUSKAITĖ
Už spektaklio „Found Found Found“ kostiumų dizainą (Valstybinis Šiaulių dramos teatras);
GINTARĖ MINELGAITĖ-DUCHIN (Dr. GoraParasit)
Už spektaklio „Snieguolė“ kostiumų dizainą (Nacionalinis Kauno dramos teatras);
SANDRA STRAUKAITĖ
Už operos „Aida“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) ir spektaklio „Gyvenimas – tai sapnas“ (asociacija Meno ir mokslo laboratorija) kostiumų dizainą;
JUOZAS VALENTA
Už Taksofono operos „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ kostiumų dizainą (viešoji įstaiga „Operomanija“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras).
TECHNOLOGIJŲ DIZAINAS
JULIUS KURŠIS
Už spektaklių „Vakarų krantinė“ ir „Storas sąsiuvinis“ šviesų dizainą (Klaipėdos dramos teatras);
SAULIUS LAUCEVIČIUS
Už spektaklio „Audra“ šviesų dizainą (Nacionalinis Kauno dramos teatras);
EUGENIJUS SABALIAUSKAS ir EDVINAS VASILJEVAS
Už spektaklio „Fragmentas“ šviesų ir garso dizainą (Klaipėdos dramos teatras);
ARAI TATSURU
Už šokio spektaklio „Sodas 4.12°“ videografiją (Kauno šokio teatras „Aura“);
VILIUS VILUTIS
Už spektaklių „Camino Real“ (Juozo Miltinio dramos teatras) ir „Meat Factory“ (šokio teatras „Okarukas“) šviesų dizainą.
MUZIKA
DONATAS BIELKAUSKAS
Už garso ir judesio spektaklio „Out of the Box“ garso koncepciją (Menininkų grupė „Žuvies akis“);
VYGINTAS KISEVIČIUS
Už spektaklio „Vakarų krantinė“ muziką (Klaipėdos dramos teatras);
TOMAS KUTAVIČIUS
Už spektaklio „Tėtis“ muziką (Vilniaus senasis teatras);
RITA MAČILIŪNAITĖ
Už spektaklio „Liūtas ir paukštis“ muziką (Kauno valstybinis lėlių teatras);
JAUSMĖ ELENA STONKUTĖ
Už spektaklio „Kelionė į kitą mišką“ garsovaizdį (Stalo teatras).
SOLISTĖ / SOLISTAS
GUNTA GELGOTĖ
Už Moters vaidmenį operoje-poemoje „Strazdas – žalias paukštis“ (Panevėžio muzikinis teatras);
JUSTINA GRINGYTĖ
Už Amneris vaidmenį operoje „Aida“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
VIKTORIJA MIŠKŪNAITĖ
Už Aidos vaidmenį operoje „Aida“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
ZUZANNA NALEWAJEK
Už Pelenės vaidmenį operoje „Pelenė“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras, Estijos koncertinė įstaiga „PromFest“);
KOSTAS SMORIGINAS
Už Amonasro vaidmenį operoje „Aida“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
CHOREOGRAFIJA
EMANUEL`is GAT`as
Už šokio spektaklį „Kartotojai“ (Kauno šokio teatras „Aura“);
VYTIS JANKAUSKAS
Už performatyvų šokio vyksmą „Dekreacija“ (Vyčio Jankausko šokio teatras);
VILMA PITRINAITĖ
Už šokio spektaklį „Match 3“ (nepriklausoma šokio organizacija „Be kompanijos“);
DOVYDAS STRIMAITIS
Už šokio spektaklį „Duetas“ (nepriklausoma šokio organizacija „Be kompanijos“).
ŠOKĖJA / ŠOKĖJAS
DIEGO VEGA ALCALÁ
Už vaidmenis šokio spektakliuose „Kartotojai“ ir „Sodas 4.12°“ (Kauno šokio teatras „Aura“);
INGA BRIAZKALOVAITĖ
Už vertikalaus šokio performanso „Kambarys“ atlikimą (viešoji įstaiga „Codos projektai“);
OKSANA GRIAZNOVA
Už vaidmenį šokio spektaklyje „Match 3“ (nepriklausoma šokio organizacija „Be kompanijos“);
AGNIETĖ LISIČKINAITĖ
Už vaidmenį šokio spektaklyje „Match 3“ (nepriklausoma šokio organizacija „Be kompanijos“);
JULIJA STRUPAITĖ
Už vaidmenis šokio spektakliuose „Kartotojai“ ir „Sodas 4.12°“ (Kauno šokio teatras „Aura“).
BALETO SOLISTĖ / SOLISTAS
EDVINAS JAKONIS
Už Arlekino vaidmenį balete „Arlekino milijonai“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
MARIJA KASTORINA
Už Kolombinos vaidmenį balete „Arlekino milijonai“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
YAN`as MALAKI`is
Už vaidmenis šokio spektaklyje „Sapnai ir kaktusai“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);
LUKRECIJA VAITIEKUTĖ
Už Dezdemonos vaidmenį balete „Dezdemona“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras).
PRADEDANČIOJI MENININKĖ / PRADEDANTYSIS MENININKAS
LAURA KUTKAITĖ
Už spektaklį „Teiresijo krūtis“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
VAIVA PAUKŠTĖ
Už spektaklį „Sapnuojanti gražuolė“ („Low Air“ Vilniaus miesto šokio teatras);
SAMANTA PINAITYTĖ-MAISKIENĖ
Už Olgos vaidmenį spektaklyje „Fragmentas“ (Klaipėdos dramos teatras);
GEDIMINAS RIMEIKA
Už spektaklį „Gyvenimas – tai sapnas“ (asociacija Meno ir mokslo laboratorija);
RŪTA VENSKUTĖ
Už spektaklio „Belaukiant Godo“ scenografiją (Klaipėdos jaunimo teatras).
SPEKTAKLIS VAIKAMS IR JAUNIMUI
KATA CSATÓ
Už spektaklį „Liūtas ir paukštis“ (Kauno valstybinis lėlių teatras);
AUGUSTAS GORNATKEVIČIUS
Už spektaklius „Sibiro haiku“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) ir „Taisykla“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras);
IEVA JACKEVIČIŪTĖ
Už spektaklį „Pasistengiau“ („No Shoes“ teatras, Lietuvos audiosensorinė biblioteka);
RAIMONDAS KLEZYS
Už monospektaklį „Avinai“ („No Shoes“ teatras);
IEVA STUNDŽYTĖ
Už spektaklį „Kai aš buvau Prometėjas“ (Vilniaus Keistuolių teatras).
OBJEKTŲ IR LĖLIŲ TEATRO SPEKTAKLIS
SAULĖ DEGUTYTĖ
Už spektaklį „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“ (Valstybinis jaunimo teatras);
JULIJA SKURATOVA
Už spektaklio „Liūtas ir paukštis“ vizualinį sprendimą (Kauno valstybinis lėlių teatras);
AGNĖ SUNKLODAITĖ
Už lėlių operą „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ (Kauno valstybinis lėlių teatras);
KŪRYBINĖ GRUPĖ
Už marionečių spektaklį suaugusiesiems „Karvė yra meilė“ (Klaipėdos lėlių teatras).
Apdovanojimai, komisija ir kritika dėl dramaturgijos nominacijos nebuvimo
„Auksinio scenos kryžiaus“ ir „Boriso Dauguviečio auskaro“ apdovanojimus įsteigė LR kultūros ministerija.
Laureatus išrenka profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija, kurią šiuo metu sudaro įvairių scenos meno krypčių, patirčių, įvairių amžiaus grupių ekspertai, gyvenantys ne vien sostinėje: teatrologė Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, dailėtyrininkė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė, muzikologė Eglė Gudžinskaitė, choreografė Lina Navardauskienė, teatrologė Goda Dapšytė, šokio kritikas ir baletmeisteris Petras Skirmantas, kompozitorius Mindaugas Urbaitis, teatrologė Elona Bajorinienė, režisierius Gytis Padegimas.
Komisijai vertinti buvo pateikti 93 spektakliai, kurių premjeros įvyko 2023 m. visoje Lietuvoje. Kaip ir kasmet, šiemet buvo įteikta 16 „Auksinių scenos kryžių“, iš kurių vienas – už ilgametį indėlį į scenos meną, ir „Boriso Dauguviečio auskaras“ už naujų sceninės išraiškos formų paieškas.
Ketvirtus metus per „Auksinių scenos kryžių“ ceremoniją Populiariausią dramos autorių skelbė ir Lietuvos autorius vienijanti asociacija LATGA.
Vis dėlto šių metų „Auksiniai scenos kryžiai“ susilaukė ir kritikos. Scenos meno atstovai parengė peticiją dėl to, kad nebėra dramaturgijos nominacijos, nors praėjusiais metais ši nominacija ir buvo grąžinta.
Kreipimesi į kultūros ministrą Simoną Kairį ir profesionaliojo scenos meno vertinimo komisiją prašoma nuo 2025 metų nuosekliai ir kasmet įtraukti į „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų nominacijas dramaturgijos kategoriją, taip skatinant nacionalinės dramaturgijos raidą ir sklaidą.
Taip pat skaitykite
Kreipimąsi jau pasirašė virš dviejų šimtų teatro bendruomenės narių, tarp kurių dramaturgai, aktoriai, režisieriai, scenos menų vadybininkai, cirko artistai, šokėjai ir kiti scenos meno profesionalai. Parašai buvo renkami iki kovo 27 dienos, vėliau atviras kreipimasis bus išsiųstas kultūros ministrui Simonui Kairiui ir profesionaliojo scenos meno vertinimo komisijai.
