Kultūra

2018.07.22 09:20

Vilniaus Didžiosios sinagogos istorija: simpatijos iš Napoleono ir sunaikinimas sprogdinant

Virginija Sližauskaitė, LRT.lt2018.07.22 09:20

Vilnius Gaonui galima dėkoti už tai, kad Lietuvos sostinė išpopuliarėjo kaip „Šiaurės Jeruzalė“ – net sklido posakis, kad pinigų reikia ieškoti Lodzėje, o išminties – Vilniuje, portalui LRT.lt sako gidė Talina Nechamkina. Anot jos, Didžiojo sinagoga patiko net Vilniuje apsilankiusiam Napoleonui, priminė jam Paryžiaus Dievo Motinos katedrą, o visas žydų kvartalas – Jeruzalę.

Kabėjo trys laikrodžiai

Pavienės žydų šeimos į Vilnių atvykdavo jau nuo senų laikų, dar tik kuriantis sostinei, pasakoja gidė Talina Nechamkina. Pasak jos, visi žydai būdavo labai religingi, jiems reikėjo vietos, kur galima melstis: „Iš pradžių žydai melsdavosi namuose, bet pradėjus statyti sinagogą (iš pradžių ji buvo medinė), ėmė burtis bendruomenė. Visi dažniausiai kalba apie vėliau atsiradusią Didžiąją Vilniaus sinagogą, tačiau reikia paminėti, kad ji – tik dalis iš didelio pastatų komplekso. Šiame komplekse buvo ir kitų maldos namų bei įvairios paskirties pastatų.“

T. Nechamkinos aiškinimu, Didžiojoje Vilniaus sinagogoje galėjo tilpti iki 3 tūkst. žmonių, tačiau primena, kad seniau žmonėmis buvo laikyti tik vyrai, vadinasi, moterys melsdavosi kitur. „Įdomu ir tai, kad XVII a., pagal Lietuvoje vyravusį įstatymą, sinagoga negalėjo būti aukštesnė nei aplinkinės bažnyčios. O pagal žydų tradicijas sinagoga turi būti aukščiausias pastatas mieste. Sprendimas buvo įkasti dalį sinagogos į žemę, maždaug 2 metrus. Kai žmonės į ją įeidavo, jie lipdavo žemyn, o ne aukštyn. Pati sinagoga buvo 5–6 aukštų pastatas“, – tvirtina gidė.

E. Genio/LRT nuotr.

Kaip pažymi T. Nechamkina, teritorijoje, kurioje stovėjo Didžioji sinagoga, buvo įkurta pirtis – joje galėjo išsimaudyti kiekvienas. Šalia pirties buvo religiniai baseinai – mikvos: „Jos archeologų atkastos praėjusiais metais. Mikvose buvo atliekamos įvairios apeigos. Nusiprausti buvo svarbu, ypač moterims – po gimdymo, susirgimų. To nepadariusios moterys net negalėdavo artintis prie vyrų.“

Didžioji sinagoga svarbi dar ir tuo, kad joje kiekvienas žydas galėjo išvysti tris laikrodžius, aiškina gidė. „Dėl vyravusios skurdo ne visi žydai namuose turėjo laikrodžius. Sinagogoje jų kabėjo trys. Vienas rodė laiką, kai reikia uždegti šabo žvakę, kitas – kai moteris turi pastatyti ant ugnies tradicinį šabo patiekalą, ir trečias – kada atėjo laikas vakarinei maldai“, – sako T. Nechamkina.

Gaonas išpopuliarino Vilnių

Gidė T. Nechamkina pasakoja istoriją apie garsųjį Vilniaus Gaoną, gimusį prie Kėdainių, bet sostinėje sulaukusį didžiosios šlovės: „Gaonas buvo labai išmintingas, turėjo šeimą, nes, pagal žydų tradicijas, vyras privalo turėti šeimą ir vaikų. Žinoma, Gaonas daugiausia laiko skyrė mokslams. Yra pasakojimų, kad jis jau nuo trejų metų komentavo Torą, o nuo septynerių – ir visą Talmudą.“

Pasak T. Nechamkinos, vedęs savo žmoną, Gaonas atvyko į Vilnių, jame turėjo savo mokinių ir vietą, skirtą mokslams ir maldoms šalia Didžiosios sinagogos. Būtent tuo metu, kai Gaonas veikė Vilniuje, atsirado posakis „Šiaurės Jeruzalė“. „Vilnius taip vadintas dėl Gaono šlovės ir mokslo. Buvo netgi paplitęs posakis, kad pinigų reikia ieškoti Lodzėje, o išminties – Vilniuje. Gaonas žymus dar ir tuo, kad įkūrė naują judaizmo kryptį – litvakų“, – tikina gidė.

Litvakai, kaip aiškina T. Nechamkina, daug mokėsi ir gilinosi į Toros tekstus: „Visi tradiciniai tekstai labai sunkūs, bet įsigilinus į juos, galima rasti daug reikšmių. Reikia pastebėti, kad Tora yra parašyta ant ritinio, vientisai, be jokių ženklų ir tarpų. Kai Tora pradėta leisti kaip knyga, kažkas tikrai ne ten padėjo tarpelį, kablelį ar tašką. Taip atsirado net 27 Talmudo – Toros komentarų knygos.“

E. Genio/LRT nuotr.

Didžioji Vilniaus sinagoga patiko ir Napoleonui

Kalbėdama apie Didžiąją Vilniaus sinagogą ir tolesnį jos likimą, gidė T. Nechamkina pasakoja, kad tik XVII a. sinagogoje įstatytos geležinės durys. „Prieš tai ji daug kartų buvo apiplėšta, nukentėjo. Galiausiai žmonės pradėjo skirti pinigų sinagogos tobulinimui. Yra net pasakojimas, kad Vilniuje apsilankiusiam Napoleonui labai patiko sinagoga. Ji priminė jam Paryžiaus Dievo Motinos katedrą, o visas žydų kvartalas – Jeruzalę. Sakoma, kad Napoleonas padovanojo labai gražias užuolaidas, skirtas sinagogos apdailai“, – tvirtina pašnekovė.

T. Nechamkina sako, kad Didžiosios sinagogos pastatas visuomet išliko kuklus, tik viduje netrūko prabangos ir puošybos: „Dalis artefaktų yra išsaugoti ir juos galima pamatyti Vilniaus žydų muziejuje. Nėra daug eksponatų iš XVII a., tačiau prieškario – tikrai netrūksta.“

E. Genio/LRT nuotr.

Antrojo pasaulinio karo metu Vilniaus žydų kvartale buvo mažasis getas, istoriją primena gidė. „Į jį buvo suvaryti visi seni, ligoti, neįgalūs žmonės, negalintys dirbti. Sinagoga karo buvo apgriauta, bet baisiai nenukentėjo. Ją sunaikinti, nugriauti buvo nuspręsta. Sinagoga buvo sprogdinta kelis kartus, visa Vokiečių gatvė drebėjo. Yra sakoma, kad patys žydai ją sunaikino, bet niekas tiksliai to nežino. Taigi Didžioji Vilniaus sinagoga buvo sugriauta ir vietoj jos pastatyta mokykla“, – teigia T. Nechamkina.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.