Vilniuje Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje eksponuojama paroda „Vilnius vokiečių karių atvirlaiškiuose“. Tai kolekcininko Pauliaus Glibausko bibliotekai padovanotų pusantro šimto atvirukų kolekcijos dalis.
Nuo 1991-ųjų Niujorke gyvenantis kolekcininkas Paulius Glibauskas prieš metus, Vilniaus 700 gimtadienio išvakarėse, Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai padovanojo 148 Vilniaus vaizdų atvirukus, išleistus 1903–2004 metais. 15 metų kauptus atvirukus kolekcininkas įsigijo interneto aukcionuose, taip į kolekciją pateko atvirlaiškiai iš Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Ukrainos, JAV, Kanados. Kolekcininkas sako, tikslas buvo vienas – kad atvirukuose būtų jo gimtasis miestas, Vilnius.
„Tik Vilnius, nes čia gimęs, baigęs universitetą. Iš pradžių ieškojau pasikeitimų, koks buvo pastatas, viskas internete, susiradau Vilnių ir pradėjau pirkti tas atvirutes, žingsnis po žingsnio 15 metų rinkau“, – teigia kolekcininkas P. Glibauskas.
Bibliotekos fondai pasipildė 1916 m. Vokietijoje leistais atvirukais, kuriuose įamžintas karinis transportas, raiteliai, vežimų vilkstinės, laikinas pontoninis tiltas. Svarbūs ir patys įrašai, nusakantys parašymo aplinkybes. Jie į Vokietiją keliavo karo lauko paštu. Vokiečių atvirlaiškiai nebuvo cenzūruojami, todėl atspindi karių nuotaikas, išgyvenimus, įspūdžius apie Vilnių.
„Vokiečiai siuntė savo mergaitėms paštu, kad jie gyvi, jie rašė, kad utėlės Vilniuje užpuolė. <...> Pasikeitimų yra, įdomu, kad tai yra kitoje pusėje parašyta gyvo žmogaus, kad tuščias atvirukas, jis gyva istorija Vilniaus. Va ten Gedimino pilis, ji nepanaši į šitą“, – teigia jis.
Tarp pusantro šimto atvirlaiškių daugiausia rašyta vokiškai, prancūziškai, rusiškai, vienas ir lietuvių kalba.
„Daugiausia vokiečių kalba, prancūzų, rusų, vienintelis lietuvių kalba, 1940 m. adresuotas į Telšius, Valančiaus gimnaziją. Dabar ji vadinasi Žemaičių gimnazija. Rašytas iš Vilniaus į Telšius, Antanas Raudžius arba Raudys, visai būtų įdomu sužinoti, jei atsirastų giminių ar tas žmogus, su kuo susirašinėjo“, – sako parodos rengėja Lina Anušauskienė.
Tarp atvirukų – pačios bibliotekos pastatas, netikėtu rakursu, su vaizdu į Gedimino pilį. Tokio bibliotekoje iki šiol nebuvo.
„Daugiausia tarp jų buvo vokiečių fotografo Alfredo Kiulevinto atvirukų, jis buvo, beje, oficialus karo fotografas, ką vertėtų paminėti, kad vietiniams fotografams buvo draudžiama fotografuoti lauke, jie galėjo fotografuoti tik vidaus patalpose, kad neužfiksuotų strateginių objektų, geležinkelių, tiltų, upių ir t. t. Tai būtent tais karo metais daugiausia čia nuveikė būtent šis fotografas“, – kalba ji.
Parodoje eksponuojami tik Pirmojo pasaulinio karo metais leisti atvirukai, ją apžiūrėti galima iki rugsėjo pabaigos.
