Įprastai, apžiūrėti meno kūrinių keliaujame į galeriją, tačiau yra kūrėjų, kurie savo darbų nėra linkę eksponuoti, galbūt net nelaiko savęs menininkais, nes nėra baigę meno mokslų.
„Aš niekada niekur to nesimokiau ir, antras dalykas, visai nenoriu dalyvauti kokioje nors organizacijoje, nei parodose ar kažkur. Kaip sakė Egonas Schielė – piešiu iš savęs ir sau. Manau, tokių menininkų autsaiderių, kurie nesireklamuoja, bet jų darbai įdomūs, yra daug. Bet dėl to jie ir autsaideriai – nedrąsūs, neina į viešumą ir su jais nebus lengva“, – svarsto menininku autsaideriu save laikantis Vilmantas Graičiūnas.
Meno autsaideriai – plati sąvoka, ji aprėpia ne tik naiviojo meno atstovus, tokius kaip Monika Bičiūnienė, Vincentas Vasiliauskas, Vladas Juodagalvis ir kiti. Ji apima ir vaikų, dailės mėgėjų, ligonių, kalinių, keistuolių atsiskyrėlių kūrybą. Čia priimami visi jokiai meno mokyklai ar judėjimui nepriklausantys kūrėjai. Nors ir buvę paraštėse, jie darė didelę įtaką meno raidai.
„Reikia pripažinti, kad vokiečių ekspresionistai, prancūzų siurrealistai turėjo kontaktus su autsaideriais, kurie tuo metu dar nebuvo žinomi ir nebuvo įdomūs visuomenei. Jie kaip kanibalai tiesiog siurbė tą autsaideriško pasaulio energiją, legalizavo ją savo kūryboje, siurrealistinėse arba ekspresionistinėse vizijose“, – teigia menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.
Autsaiderių menas Vakaruose pradėtas vertinti jau anksčiau, rengiamos įvairios parodos, meno mugės, tačiau Lietuvoje toks reiškinys vis dar menkai atrastas.
„Tas autsaiderių meno potencialus resursas tikrai yra – miesteliuose, psichiatrinėse ligoninėse, vienišių bakūžėse Lietuvos kaimuose. Tačiau nepakliūva į jokius klasifikacijos mechanizmus“, – tvirtina V. Kinčinaitis.
„Manęs tas žodis „autsaideris“ nežeidžia, tiesiog jis yra vienišius, kuris nei nori pataikyti į bendrą srovę, nei dar ką. Man labai gera būsena vienišumas, gink Dieve, nereikia kovoti su vienišumu“, – sako V. Graičiūnas.
Nelengvo iššūkio surasti pasislėpusius Lietuvos meno autsaiderius ir jų kūrybą pristatyti visuomenei ėmėsi pirmoji tokia iniciatyva Lietuvoje – Projektas „Outsider art LT“. Siekdami atrasti ir įtraukti visus autsaiderio menininko sąvoka apibūdinamus kūrėjus, projekto sumanytojai susiduria su nemenkais iššūkiais.
„Taip per pažįstamus, nuogirdas ir ieškome. Intensyviai bandome bendradarbiauti su valstybinėmis institucijomis, kaliniais, neįgaliaisiais, taip pat psichikos negalią turinčiais žmonėmis. Bandome kontaktuoti. Na, atsakymų negauname, labai liūdna. Bet laikomės ir tikime, kad viskas pavyks“, – viliasi viešosios įstaigos „Autsaideriai“ įkūrėja Austėja Graičiūnaitė.
Projektas siekia tapti platforma, siejančia meno autsaiderius ir žiūrovus, skatina savo aplinkoje pastebėti kuriančius žmones, o galbūt ir patiems pradėti kurti.
„Labai tikimės, kad paskatinsime kurti. Kurti taip, kaip jie galvoja, kaip mato pasaulį, ir nebijoti atskleisti savo minčių, nesilygiuoti į kitus, o būti unikaliais. Manau, tai žavu“, – kalba A. Graičiūnaitė.
