Lietuvoje chna piešiniai nors ir populiarėja, bet vis dar išlieka labiau kaip pramoga. Tokie piešiniai turi senas tradicijas ir prasmę krašte, iš kurio yra kilę - Indijoje. Rytuose piešimo technika perduodama iš kartos į kartą, tai ne tik unikalus būdas pasipuošti, bet ir perduoti gerus linkėjimus.
„Be grožio, visa tai turi gilią prasmę. Rytuose, kalbant apie praktiškai visas rytų šalis: Indiją, Artimuosius Rytus, netgi Australiją, Afriką, visur piešiama, tik simbolika skiriasi. Rytuose piešiniuose užkoduojami geri palinkėjimai – kiekvienas lašelis, taškelis turi reikšmę, simboliką, būtent per piešinius tarsi palinkima meilės, sėkmės, klestėjimo. Tai yra ir apsauga nuo nužiūrėjimo. Grožis, aišku, yra antraeilis dalykas. Pas mus Vakaruose – tik grožis, o Rytuose – gilesnė prasmė“, – aiškina chna meistrė Aleksandra Gaušienė.
Indijoje šiais piešiniais puošiamos besilaukiančios mamos, vaikai, būsimos nuotakos. Piešiamos rankos, kojos, nėščiosioms - pilvas. Nuo 2004-ųjų piešianti A. Gaušienė sako sulaukianti nemažai norinčiųjų mokytis ir besidominčių simbolių reikšme.
Pasak chna meistrės, mūsų šalyje dėl klimato ši puošyba sezoniška: vasarą klientės pageidauja piešinių įvairesnėse kūno vietose, žiemą dažniau dabinamos rankos. Taip pat tai gera galimybė išbandyti piešinį prieš darantis tikrą tatuiruotę.
Išsamiau – Audros Avižiūtės reportaže.
