Klaipėdoje žmonės keistais kostiumais ar lūkuriuojantys prie milžiniškų kamerų – vaizdas turbūt labiau egzotiškas nei kasdienis, nors tiek Lietuvos režisieriai, tiek kūrėjai iš užsienio vis dažniau pasižvalgo po Lietuvos pajūrį. Tuo metu, kai Vilnius iš kino industrijos uždirba milijonus, Klaipėdoje panašiomis sumomis nekvepia, tačiau klaipėdiečiai norėtų įšokti į važiuojantį traukinį.
„Klaipėda yra labai gera lokacija kinui, nes Vilniuje operatoriai pašnibždomis kartais kalba, kad išfilmuoti visi kadrai“, – kalba Klaipėdos kino biuro vadovas Tomas Jašinskas.
„Mes galėtume galvoti apie Klaipėdos pozicionavimą per architektūrą, per uostą, per industrines erdves ir kiek tų filmų čia būna, bent jau rudenį filmuoti trys skirtingo žanro, arba prodiusuotas E. Jakilaičio filmas, tai miestas visokeriopai prisidėjo – tiek finansiškai, tiek su leidimais, su pagalba ir taip toliau. Dar vienas, jau metus miesto teikiamas privalumas yra nemokamas filmavimas – jei atvažiuoja [filmuoti], miestas neima jokio mokesčio“, – pasakoja Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė.
Prieš Kalėdas Klaipėdoje režisierius Audrius Juzėnas filmavo kadrus meniniam filmui Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos tema. Anot režisieriaus, Klaipėda po karo sugriauta, todėl fragmentiška.
Filmo dailininkas ukrainietis Jurijus Grigorovičius teigia, kad kino statytojams teks kurti specialias dekoracijas.
„Aš Klaipėdą gerai žinau, buvo įvairių projektų, tačiau ieškant medžiagos 1923-čių metų tema teko specialiai padirbėti, išžvalgėme viską, kas įmanoma, deja, iš to periodo Klaipėdoje mažai kas likę. Mūsų filmui teks kurti dalį pastatų, dekoracijų ir interjerų. Projektas ir įdomus, ir reikalingas Lietuvai, nes rinkdamas medžiagą girdėjau visokių interpretacijų iš prorusiškų šaltinių, reikia kelti žmonių sąmoningumą, istoriškai įrodyti, o menu parodyti“, – pasakoja kino dailininkas Jurijus Grigorovičius.
Viešosios įstaigos „Klaipėdos kino biuras“ vadovas teigia, kad miesto istoriją daugeliui kūrėjų tenka filmuoti stambiu planu. Kituose miestuose atsiranda autentiškų vieno ar kito istorinio laikotarpio interjerų, Klaipėdoje kol kas tokių idėjų negirdėti, o apleistų istorinių pastatų savininkai ar valdytojai kino kameras įsileidžia retai.
„Mes turime kalėjimą, mes turime antrąsias Lukiškes čia, bet argumentas iš Turto banko – avarinė lokacija, neįleisime. Avarinėse lokacijose yra filmuojama, vienas ryškus to pavyzdys – vokiečių filmuota „Tvirtovė“, kuri buvo filmuojama ir Klaipėdos krovos terminale, ir sugriautame „Lino“ baseine“, – pasakoja T. Jašinskas.
Pasakyti, kiek tiksliai kino kūrėjų į Klaipėdą atvyksta per metus, kol kas negali niekas, taip pat sunku įvertinti ir tai, kiek miestas iš kino ar reklamos industrijų uždirba. Pasak Tomo Jašinsko, Klaipėdai trūksta ne tik kino įrangos ar specialistų, tačiau ir kitokio regioninio požiūrio. Klaipėdos miestas kviečia tartis.
„Ne paslaptis, yra miestų, kurie primoka, kad atkeliautų kinas. Tai yra neįvertinta, nepastebėta ir labai gaila, kad tai palikta savieigai. Labai svarbu jausti, kad miestas laukia, jis turi reklamuotis, turi sakyti, kad mes laukiame kino“, – kalba Klaipėdos kino biuro vadovas.
„Mums, diskutuojant su bendruomene, prodiuseriais, gal net su užsieniu, reikėtų išsiaiškinti tai, kas juos paskatintų atvažiuoti į Klaipėdą. Labai realiai ir labai pragmatiškai, kokios aplinkybės turi susiklostyti arba ko reikia konkrečiai iš miesto“, – prideda E. Deltuvaitė, vadovaujanti Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriui.
Šiais metais Klaipėdos kino biuras tikisi išleisti kino lokacijų leidinį „Shooting in Klaipeda“ Galbūt visiems pavyks susėsti ir prie derybų stalo.
