Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui perduotas dailininkės, animacinių filmų režisierės Nijolės Valadkevičiūtės kūrybinis palikimas.
Prieš dvejus metusi mirusios dailininkės N. Valadkevičiūtės kūrybinį palikimą muziejui padovanojo jos vyresnė sesuo prozininkė Eligija Volodkevičiūtė. Gausioje dailininkės kolekcijoje daugiau nei 1000 kūrinių – grafika, tapyba, animacijos kadruotės, eskizai, autorinės knygos, apdovanojimai.
„Baigusi grafiką Dailės institute, vėliau porą metų lankė aukštuosius režisūros mokslus Maskvoje, kur įgijo animacinių filmų režisierės specialybę. Beje, buvo pirmoji lietuvė moters, gavusi animacinių filmų režisierės diplomą“, – pasakoja Teatro, muzikos, kino muziejaus muziejininkė Dangira Buzytė.
Nuo 1970-ųjų N. Valadkevičiūtė dalyvavo parodose, animacinių filmų festivaliuose, kūrė scenografiją, kostiumus spektakliams. Ji sukūrė keliasdešimt animacinių filmų.
„Animatorė buvo įdomi tuo, kad, kaip daugelis, nepaišė celiuloidų, o gamindavo tokias paskiras figūras, iš kurių darydavo judamus vaizdelius, viskas susimontuodavo į vieną filmą“, – teigia muziejininkė.
Pasak muziejininkės, apie save N. Valadkevičiūtė yra sakiusi – mano kūryba ir biografija – tai tik filmografija ir dailė. Kolekcijoje yra ir jos drauge su seserimi sukurtos knygos rankraštinis variantas.
„Nijolė Valadkevičiūtė buvo tarpdisciplininio meno atstovė, ji su seserimi iliustruodavo vaikams knygas, čia eskizinis variantas, o tai jau yra galutiniai eskizai, kurie buvo panaudoti knygelėje“, – rodydama menininkės darbus teigia D. Buzytė.
Greta kitų raiškų, dailininkė kūrė ir autorines knygas. Kai kuriose persipina grafika ir animacija. N. Valadkevičiūtės kūrinių stilistika – siurrealizmo ir psichodelikos mišinys, gana retas lietuviškos dailės kontekste, sako muziejininkė. Jos kuriamos figūros – deformuotos, abstrahuotos, sugroteskintos bei supintos su sapnais ar vizijomis.
„Kaip matome, persipina tapyba ir grafika, ir animacijos elementai. Jos kūrybai artimas popmenas, siurrealistiniai objektai, dada turėjo įtakos, galime matyti, ji naudojo „ready made`us“, kas nebuvo labai populiaru Lietuvos mene“, – sako muziejininkė.
Pasak muziejininkės, dabar laukia didelis darbas – gautą kolekciją ištirti ir aprašyti.
