Rugpjūčio 30 dieną Vilniaus rotušėje atidaryta fotografo Jono Staselio paroda „Kaukių balius“. Ji primena kadaise itin populiarų reiškinį – grožio konkursus, tačiau žvilgsnis nukreiptas ir į mus, šiandienos visuomenę: kaip ji dabar vertina tokius konkursus, kai paskutinysis įvyko beveik prieš 10, o nuo pirmojo 1989-aisiais prabėgo 33 metai.
Parodos rengėjai žada lankytojams atskleisti pirmojo nepriklausomybės dešimtmečio spindesį ir skurdą, tos epochos socialinių kontekstų komiškumą ir absurdą.
J. Staselis 1992–2005 m. buvo dienraščio „Lietuvos rytas“ fotožurnalistas, parodoje eksponuojamos 1992–2000 m. jo sukurtos fotografijos.
***
Šou verslo ir grožio industrijos atsiradimas, mados renginiai ir grožio konkursai, J. Staselio žodžiais, leido jam atsiskleisti kaip fotografui.
„Tai buvo šventės, nekasdieniai įvykiai, juos surengti truko nemažai laiko: atrankos, stovyklos pajūryje, repeticijos, pats konkursas, – vardija spaudos fotografas. – Tad tokie renginiai suteikė galimybę atsiskleisti kaip fotografui.“
J. Staselis neseniai grįžo į Vilnių, tačiau dar gyvendamas Nidoje pradėjo „judinti“ savo archyvą, pandemijos laikotarpiu susitelkė ties tuo, ką yra sukūręs.
„Susidėliojo, išsigrynino mintis, kad verta pasirinkti „Mis Lietuvos“ temą. Tam pritarė ir parodos kuratoriai Birutė Skaisgirienė ir Liutauras Degėsys. Patirtis sako, kad fotografas žino daugiau, nei atsiskleidžia konkrečioje nuotraukoje, ypač sukurtoje reportažo žanru. O kuratoriai mato tai, ką matys žiūrovai. Man svarbu, kad būtų pamatyta ne tik mano, bet ir kitomis akimis“, – LRT.lt sako J. Staselis.
Tai ne dokumentinės, o labiau meninės-tiriamosios fotografijos paroda. Prie darbų nėra pavadinimų, neįvardijama, kas pavaizduota vienoje ar kitoje nuotraukoje. Parodos centre eksponuojamos konkurso akimirkos, o greta – renginio kontekstai: užkulisiai, absurdiškos situacijos.
„Tai juk pirmas nepriklausomybės dešimtmetis. Paroda žvelgia į tą laiką savitu kampu, per grožio industrijos radimąsi. Mes augome, mokėmės suprasti laisvę, save, santykį su grožiu. Kūrėme tam tikras ikonas, nes tai nori nenori formavo visuomenės elgesio etalonus. Ar buvo verta tai daryti – kitas klausimas. Tegul į jį dabar atsako parodos žiūrovai“, – teigia fotografas.
O jie, žiūrovai, taip pat ir autorius su kuratoriais į grožio konkurso reiškinį per laiko perspektyvą žvelgia kiek ironiškai. J. Staselis sako jokiu būdu nesiekiantis pasišaipyti iš konkrečių žmonių, konkurso dalyvių ar jų stebėtojų. Jo tikslas kitas.
„Tuo metu buvome labai nebrandi visuomenė, ką tik atsikračiusi sovietinių pančių, kupina trauminių patirčių. Jei sugebėsime įvardyti ir pasijuokti iš to, kokie buvome, galbūt bus lengviau atsikratyti sovietinio įskiepio“, – svarsto parodos autorius.
„Nekaltos ir plėšrios, siekiančios išgarsėti ir ištekėti, sėkmės ir vyrų ieškančios merginos. Besimatuojančios smunkančias, krentančias grožio karalienių kaukes. Veikėjai, susigraudinę nuo savo damų apžavų ir bandantys apsimesti tikro grožio mecenatais bei bešališkais vertintojais. Vilkai, besislepiantys už groteskiškų netikrų avinėlių kaukių.
Fotografai paparacų kaukėmis, pasitelkę fototechniką trumpam įgyjantys mistinių galių – išryškinti, padidinti, pagražinti, pagerinti, o gal net ir padedantys laimėti grožio konkurse.
Eiliniai žiūrovai, varvinantys seilę ir tenkinantys savo erotines fantazijas, pretenduojantys į grožio konkursų liudininkų ir beveik dalyvių vaidmenis“, – taip rašytojas ir „Kaukių baliaus“ kuratorius L. Degėsys nusako ano laiko grožio konkursų „tikslinę auditoriją“.
Ar dalyvauti grožio konkurse merginos ėjo skatinamos puikybės, ar turėjo kitų užmačių – šia tema J. Staselis sako nenorįs spekuliuoti.
„Mačiau jas iš labai arti. Dalis tikrai ėjo ne dėl pasipuikavimo fiziniu grožiu. Galbūt jos pasinaudojo konkursu kaip vienintele to laiko galimybe [išgarsėti]. Juk jokių instagramų ar feisbukų nebuvo“, – svarsto fotografas.
Kas kita – vilkai. Šie dažniausiai pasirodydavo finalinėje konkurso stadijoje. „Tikrai buvo vyrų, kurie salėje pasirodydavo turėdami tam tikrą tikslą, sumanymą, siekį. Ateidavo ne tik dėl renginio. Turbūt paieškos procesai vyko... Tais laikais galios įtvirtinimas per finansus ir grožį ėjo greta“, – teigia J. Staselis.
Dabar šios vertės, jo manymu, labai pasikeitusios, visuomenė nuo posovietinio paveldo yra išsivadavusi. „Jei yra išsivadavusi...“ – pertaria save pašnekovas.
Vilniaus rotušėje paroda bus eksponuojama rugpjūčio 31–spalio 1 dienomis.
