Vilniuje antradienį prasidėjo tris dienas truksiantis Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas. Po trijų metų pertraukos, antrąkart organizuojamame renginyje dalyvaus rašytojai iš 13 šalių.
Į Vilnių atvyko daugiau nei dvi dešimtys rašytojų iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Anot jų, šis renginys – svarbi bendruomenės, kuriančios ne Lietuvoje, jungtis.
„Vien tas supratimas, kad tu nesi vienas, nesi tuštumoje. Daugumą čia atvažiavusių aš pažįstu: ir iš Italijos, Vokietijos, Kipro. Didžioji dauguma leidžia ir rašo Lietuvoje. Kaip ir aš. Vien tuo veiksmu, kad mes leidžiam tas knygas čia, mes rodome, kad ta mūsų jungtis – stipri, kad mes norim tos jungties, kad ji mus palaiko, ir ji mus skatina kurti“, – sako rašytojas Valdas Aušra.
Kurti būtent lietuvių kalba, anot V. Aušros, vienas pagrindinių Lietuvių rašytojų draugijos Jungtinėse Valstijose, kuriai jis vadovauja, tikslų.
Dalis šių rašytojų kūrybos Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistoje Egzodikoje. Instituto teigimu, lietuvių kalba rašo dauguma – maždaug du trečdaliai – pasaulio lietuvių rašytojų bendruomenės. Likę daugiausia kuria angliškai.
„Mums labai svarbu praplėsti lietuvių literatūros sąvoką, kad tai yra ne tik lietuvių kalba sukurta literatūra, bet taip pat – ir kitomis kalbomis. Ir įdomu tai, kad tie rašytojai, kurie rašo anglų kalba, jie pradeda mokytis lietuvių kalbos ir gali būti, kad jau trečiame ar ketvirtame suvažiavime turėsime jų kūrybos lietuvių kalba“, – aiškina Literatūros ir tautosakos instituto direktorė Aušra Martišiūtė-Linartienė.
Vienas iš rašytojų, kurio romanai į lietuvių verčiami iš anglų, Kanadoje gimęs ir užaugęs Antanas Šileika.
„Man visados atrodė, kad kaip tik Lietuvai bus neįdomi mano medžiaga. Nes mano agentė man pasakė: kai rašai romaną apie tam tikrą vietą, tai vietiniai, jiems dažniausiai nepatinka. Tai aš laukiau, kad nepatiks. Ir kaip bebūtų keista, čia mane surado ir vis dėlto žmonėms patiko, ir kartais net labai patiko. Tai man buvo toks malonus siurprizas.
Ir dabar žiūriu, metai bėga, vis galvoju apie Kanados auditoriją, jai rašau, bet jau einu artyn, artyn, arčiau lietuviškos publikos. Vis dėlto, jaučiasi ta Lietuva arčiau nei ji buvo prieš 10-20 metų“, – dalijasi mintimis A. Šileika.
Daugiau nei dvidešimt metų Šveicarijoje gyvenanti Rūta Baublytė-Kaufmann pirmą knygą, remdamasi savo moksliniu darbu, taip pat rašė angliškai, o prieš ketverius metus išleido Londone. Vilniuje išleisti kiti du romanai – jau rašyti lietuviškai.
„Man buvo tas malonumas išsireikšti negalvojant. Kasdienybėje aš kalbu prancūzų kalba, bet aš esu anglų kalbos dėstytoja. Tai, tarkim, tarp tų dviejų kalbų naviguoju šiandien. Pradėjau rašyti vėl angliškai bandyti ir būtent pritaikyti tokį intuityvų priėjimą, kaip lietuvių kalba. Bandau. Toks mano asmeninis eksperimentas. Nežinau, ar tai pavyks“, – sako R. Baublytė-Kaufmann.
Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas truks tris dienas. Trečiadienį ir ketvirtadienį rašytojų sąjungoje vyks susitikimas su rašytojais ir jų kūrybos skaitymai.
