Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta vienam paveikslui skirta paroda „Iš nusidėjėlių didžiausia“. Čia eksponuojamas dailininko Vladislovo Neveravičiaus paveikslas „Atgailaujanti šv. Marija Magdalietė“ ir su juo susiję pasakojimai.
Retas senosios Lietuvos dailės kūrinys gali pasigirti tokiu populiarumu ir entuziastinga amžininkų reakcija kaip Vladislovo Neveravičiaus, dar žinomo Jono Tisevičiaus vardu, paveikslas „Atgailaujanti šv. Marija Magdalietė“.
„Senojoje Lietuvos dailės istorijoje tokio kito paveikslo nėra ir tokio populiarumo nerasime, mes net kartais jį pavadiname lietuviškąja Mona Liza, būtent šitą Neveravičiaus drobę. Ji susilaukė neįtikėtino populiarumo jau jos sukūrimo laikais, apie ją buvo rašomi atsiminimai, buvo rašomi eilėraščiai, lankėsi jo parodoje daugybė žmonių, daugybė buvo atsiliepimų spaudoje, norėjosi šios parodos metu paaiškinti, kodėl toks milžiniškas buvo šio paveikslo populiarumas, kur slypi jo paslaptis“, – pasakoja parodos kuratorė Joana Vitkutė.
Pagal belgų dailininko Jeano Baptiste`o Lodewijko Maeso drobę sukurtas šventosios atvaizdas nebuvo tik paprasta kopija. Nutapytas dailininkui studijuojant Vienoje, jis netrukus buvo apdovanotas aukso medaliu ir nupirktas.
„Reiktų paminėti, paveikslas nėra visiškai originali Neveravičiaus idėja, nes jis buvo sukurtas belgų dailininko Maeso drobės tuo pačiu pavadinimu pagrindu, tačiau irgi reikia pabrėžti, kad tai nėra ir šiaip sau paprasta kopija. Tai yra originali interpretacija, atlikta labai puikia technika. <...> Ir, žinoma, apšvietimas šioje drobėje labai svarbus, nes jis yra susidedantis iš dviejų šaltinių. Matome, kad šviesa sklinda iš aliejinės lempos ant staliuko ir nematomos šviesos šaltinio iš viršaus, kur žvelgia Magdalietė. Būtent tas šaltinis, žaismė, suformuoja tokį kūniškumą, tikrumą ir apčiuopiamumą Magdalietės“, – pasakoja parodos kuratorė.
Pasak jos, V. Neveravičius dėl populiarumo sukūrė kelias šio kūrinio versijas, šiuo metu žinomos trys.
Paroda sudaryta iš keturių dalių. Be garsiausio dailininko paveikslo joje yra ir kiti V. Neveravičiaus kūriniai.
„Tai yra ne mažiau įspūdinga asmenybė nei pats kūrinys. Jis gimė Marcibiliškių dvarelyje, Vileikos apskrityje, turėjo būti labai nuo jaunų dienų talentingas, kadangi jau 15-16 metų Vilniaus universitete studijavo tapybą pas Joną Rustemą, bet studijavo trumpai, nes įstojo į 1830-1831 m. sukilėlių gretas. Jis, deja, buvo nuteistas karo teismo 1832 metais ir jam grėsė netekti bajoro statuso ir turto, tad jis pabėgo į užsienį. Jis ten po kelių metų pasikeitė vardą į Jono Tisevičiaus, abiem vardais pasirašydavo paveikslus“, – kūrėjo biografijos faktais dalijasi J. Vitkutė.
Ši paroda Paveikslų galerijoje veiks iki metų pabaigos.
