Meilės ir kino romanas egzistuoja nuo bene pačios medijos susikūrimo pradžios. Ir tai visai nenuostabu, mat meilė scenarijų autoriams visada buvo tema, kupina intrigos, įtampos ir tragedijos, leidusios sukurti dramaturgiškai dinamiškas istorijas.
Visiškai nenuostabu, jog šios romantika apipintos istorijos pristatė pasauliui vienas ikoniškiausių akimirkų kino istorijoje, be abejonės, įskiepijusias ir tam tikrą idealių santykių sampratą milijonams žiūrovų visame pasaulyje.
Reportažą žiūrėkite LRT.lt mediatekoje (nuo 06:57).
Argi galėtume pamiršti paskutinius Clarko Gable`o žodžius, ištartus Vivienos Leigh filme „Vėjo nublokšti“? Arba jautrų Humphrey`io Bogarto atsisveikinimą su savo gyvenimo meile Ingrida Bergman filme „Kasablanka“? Ką jau kalbėti apie beviltiškai įsimylėjusio Joe E. Browno pasiryžimą vesti moterimi apsimetinėjantį Jacką Lemmoną juostoje „Džiaze tik merginos“.
Romantiniai filmai pasižymi gana plačia įvairove, o juos galima drąsiai suskaidyti į ne vieną požanrį, nagrinėjantį meilę iš vis kitos perspektyvos. Visgi dauguma romantinio kino kūrinių pasižymi panašiais struktūriniais elementais, leidžiančiais greitai identifikuoti šio žanro atstovą.
Įprastai tai istorijos apie tarp dviejų asmenų užsimezgančius romantinius santykius. Siužetas gali sekti tiek įsimylėjėlių santykių pradžią, tiek įkarštį, tiek ir kulminaciją, kuri gali būti pažymėta vestuvėmis, o kartais ir skyrybomis.
Nuo romantinių filmų neatsiejamos tampa ir kliūtys, trukdančios įsimylėjėliams būti kartu. Tai gali būti bet kas nuo nepritariančių artimųjų iki diskriminacijos, socialinės nelygybės, negalios, atstumo ar įvairiausio plauko tragedijų.
Žinoma, romantiniams filmams taip pat būdingi ir kiti puikiai atpažįstami elementai, tokie kaip patarimų visada suteikiantys bičiuliai ar romantiškos dainos, sustiprinančios scenų atmosferą. Visgi, net ir turėdami itin nemažai identiškų sąlyčio taškų, šie filmai, kaip jau minėjau, pasižymi gana plačiu požanrių kiekiu.
Pavyzdžiui, romantinė komedija, kuri įprastai pasižymi lengvu siužetu ir rutuliojasi aplink keistą, šmaikštų ar net ironišką dviejų žmonių susipažinimą ir iš to išaugančius jausmus.
Bene chrestomatiškiausias šio požanrio pavyzdys – Franko Capros „Tai atsitiko vieną naktį“, pasakojantis apie maištingą milijonieriaus dukrą, kuri pabėga iš namų, ir jauną reporterį, išsiruošiantį surasti merginą ir parašyti apie tai straipsnį, uždirbsiantį jam apvalią sumelę. Visgi susidūrus šiems itin skirtingiems pasauliams užgimsta jausmai, neleidžiantys tiek vienam, tiek ir kitam juostos personažui įgyvendinti savo planų iki galo.
Žinoma, kalbant apie romantines komedijas, būtina paminėti ir vadinamąjį bromance`ą, arba broliškosios meilės požanrį. Nors įprastai tai nėra romantiniai filmai apie įsimylėjėlius, šio požanrio juostos skolinasi itin daug romantiniams filmams būdingų motyvų ir pritaiko juos dviejų vyrų draugystei pavaizduoti.
O puikiais šio požanrio pavyzdžiais galime įvardyti filmus „Kietakiaušiai“ apie mokyklos laikų jaunuolius, susiduriančius su brendimo krize, ir„Mirtinas ginklas“ – apie porelę detektyvų, nuolat įsiveliančių į komplikuotas bylas ir gelbstinčių vienas kito kailį.
Po komedijų ateina eilė romantinėms dramoms, kuriose įsimylėjėliai privalo įveikti įvairias kliūtis, kad būtų kartu. Visgi dažnu atveju filmai pasibaigia saldžiai ir kartu karčiai, kai įsimylėjėliams nesuteikiama galimybė tiesiog būti laimingiems kartu.
Šiam požanriui galima drąsiai priskirti ikoniškąją „Kasablanką“ apie per Antrąjį pasaulinį karą Kasablankoje įsiplieskiantį meilės romaną, kurio ištakos siekia prieškario Paryžių, o pabaiga suvirpins ne vieno širdį.
Taip pat pastaraisiais dešimtmečiais pasirodo ir vis daugiau romantinių LGBT dramų, tokių kaip nepriimtiną dviejų kaubojų meilę nagrinėjantis „Kuprotas kalnas“ ar Kanų kino festivalyje triumfavęs „Adelės gyvenimas“ – filmas apie jauną merginą, atrandančią savo seksualinę orientaciją.
Turime ir istorinių romantinių dramų, kurios įprastai rutuliojasi istorinių įvykių fone.
Vienais įsimintiniausių šio požanrio filmų galime laikyti Jameso Camerono „Titaniką“ apie dviejų jaunuolių meilės istoriją, užsimezgančią tragišku likimu pažymėtame „Titaniko“ laive.
Arba Paweło Pawlikowski`io „Šaltąjį karą“, pasakojantį dviejų muzikantų susipažinimo, aistros ir santykių dramą, besirutuliojančią Šaltojo karo cenzūros ir represijų kontekste.
Žinoma, negalima nepaminėti ir vadinamojo chick flick požanrio. Šis kiek seksistiškas požanris išsiskiria tuo, jog yra orientuojamas labiau į moteriškąją auditoriją, jis sujungia dramą, komediją ir romantiką, taip sukurdamas ašaras spaudžiančias amžinos meilės istorijas.
Šio požanrio pradžia galime laikyti juostą „Purvini šokiai“, o kaip kiek naujesnius pavyzdžius galima įvardyti Leonardo DiCaprio ir Claire Danes tandemą modernioje Shakespeare`o tragedijos ekranizacijoje „Romeo ir Džiuljeta“ bei Ryano Gostlingo ir Rachelės McAdams maištingą meilės istoriją „Užrašų knygutėje“.
Na, ir, žinoma, nebūtų įmanoma aptarti romantinių filmų, neprisiminus pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusio paranormalių romantinių filmų požanrio, jo ištakos – 21 a. pradžioje išpopuliarėję to paties žanro romanai.
Istorijos dažniausiai rutuliojasi aplink žmonių ir antgamtinių būtybių, tokių, kaip vampyrai ar vaiduokliai, meilės istorijas. Vienas ikoniškiausių požanrio atstovų – 1990-ųjų „Vaiduoklis“ su Patricku Swayziu apie nužudytą jaunuolį, kurio siela stengiasi perspėti jo mylimąją apie jai gresiantį pavojų.
O taip pat negalima nepaminėti ir „Saulėlydžio“ sagos ir iš to užgimusios paauglių meilės vampyrams, sekant merginos Belos ir vampyro Edvardo meilės istoriją.
Meilė, romantika ir aistra kine pavaizduota pačiomis įvairiausiomis formomis, todėl šiam žanrui tampa vis sudėtingiau nustebinti žiūrovus originaliais siužetais, išvengiant ir nuvalkiotų žanro klišių. Visgi amžinos meilės ir vilties žinutes siunčiantys filmai mūsų kolektyvinėje sąmonėje turėtų išlikti dar labai ilgai, mat būtent jie dažnu atveju lemia tai, kaip įsivaizduojame tobulus santykius, romantiką ar meilę.
