Rašytojas, aktorius Marius Povilas Elijas Martynenko LRT KLASIKAI sako, kad aktorystė jam padovanojo šeimą, tėvystės džiaugsmus ir iššūkius, meilę sau bei atvirą požiūrį į kūrybą ir gyvenimo išbandymus. Apie jausmus ir meilę drąsiai kalbantis vyras tikina, kad didžiausias džiaugsmas jį aplanko tada, kai po stogu visi jo šeimos nariai yra laimingi.
Romantiškai apie meilę, šiltus jausmus ir apie santykius su savo šeima kalbantis E. Martynenko vaikystėje nebuvo auksinis berniukas. Eksperimentuoti ir krėsti išdaigas linkęs Elijas buvo susprogdinęs... netgi savo namus!
„Taip, esu tai padaręs. Tai buvo mano pirotechninių bandymų pabaiga, – su šypsena prisipažįsta aktorius. – Savo mamą laikau šventąja, nes kiek ji visko turėjo iškęsti! Kaip ji neišprotėjo? Prisimenu, kaip gulėjau ligoninėje po to gaisro, mūsų namai buvo sudegę ir aš buvau taip stipriai nudegęs, kad man net morfiną leido. Nelabai gaudžiausi, kas vyksta realybėje. Pamenu, mama atvažiavo, priėjo prie lovos ir sako: „Jei dar kartą taip padarysi, gausi lupt.“
Su gera nuotaika prisimindamas šią istoriją Elijas staiga susimąsto: „Kad tik mano sūnūs nepanorėtų taip eksperimentuoti!“
„Toks jau aš buvau paauglys: visąlaik norėjosi eksperimentuoti, ieškoti, kur įdomiau, kur smagiau, kur spalvingiau, nes pasaulis atrodė labai margas ir platus. Aišku, būdavo visokiausių eksperimentų: ir skausmingų, ir džiugių. Visa tai yra patirtys, ir man jos brangios. Ir... O, Dieve, aš pagalvoju, kad aš dabar auginu du sūnus. Jiems irgi prasidės paauglystė ir jie galbūt irgi norės taip pažaisti. Bet bandysiu jiems visa tai paaiškinti, o prireikus surengsiu kokią pašiūrę, kad tik to nedarytų namie“, – juokiasi pašnekovas.
Aš tada jau buvau užsidegęs per keturis mėnesius įgyti tą profesiją. Tačiau žmona apramino sakydama, kad man kvailumo spazmas užėjo.
Paauglystės eksperimentus E. Martynenko tęsė ir suaugęs. Bet ne ką nors susprogdinti, o, pavyzdžiui, išbandyti save įvairiuose darbuose ir profesijose. Iššūkių nebijantis vyras prisipažįsta dirbęs laiškanešiu, padavėju, barmenu, šviesolaidinio kabelio testuotoju, naktiniu portjė viešbutyje, vertėju, įgarsintoju. O įprastą gyvenimą sukausčius pandemijai, pašnekovas vos netapo elektriku.
„Per karantiną varčiau darbo skelbimus, nes darbo tikrai sumažėjo. O kai turi du vaikus, tai kaip ir baisu pasidaro. Pradėjau žiūrėti darbo skelbimus. Ar taip sutapo, ar ne, bet labai daug skelbimų buvo skirta elektrikams. Mažiausi atlyginimai prasidėdavo nuo tūkstančio su viršum eurų! Tuomet statistikos suvestinėse pradėjau ieškoti, ar ši profesija nėra pavojinga – kiek nelaimingų atsitikimų ir mirčių nutinka šios profesijos žmonėms.
Aš supratau, kad iš tikrųjų labai daug džiaugsmo teikia džiaugsmo kūrimas. Ar tai būtų mylimoji, ar tai būtų vaikai.
Kai po namų sprogdinimo apdegęs gulėjau ligoninėje, šalia manęs gulėjo elektrikas, todėl norėjau įsitikinti, ar šita profesija pavojinga. Mano nuostabai, statistika skelbė, kad elektriko profesija gana saugi. Ir tada jau buvau užsidegęs per keturis mėnesius įgyti tą profesiją, – pasakoja rašytojas. – Tačiau žmona apramino sakydama, kad man kvailumo spazmas užėjo.“
E. Martynenko sako gerai juntantis tėvystės įsipareigojimus, tarp jų – ir finansinius. Vis dėlto pašnekovas teigia supratęs, kad didžiausią džiaugsmą šeimoje jam teikia kitų šeimos narių džiaugsmas.
Aš ir brolis augome be tėčio. Gal dėl to man dabar norisi būti su savo vaikais.
„Aš supratau, kad iš tikrųjų labai daug džiaugsmo teikia džiaugsmo kūrimas. Ar tai būtų mylimoji, ar tai būtų vaikai. Suprantu, kad man pačiam net tiek daug ir reikia – mano laimė susijusi su jų laime. Negaliu būti visavertiškai laimingas, jei po mano stogu kuris nors vaikšto patempęs lūpą. Vaikui tą nuotaiką lengviau pataisyti – įjungi filmuką, duodi saldainį ar paskaitai knygutę“, – šypsosi E. Martynenko.
Aktorius, rodydamas vaikams dėmesį, prisipažįsta kompensuojantis tai, ko pats neturėję vaikystėje. „Aš pats užaugau be tėčio. Tiksliau, aš ir brolis augome be tėčio. Gal dėl to man dabar norisi būti su savo vaikais, – jautriai pasakoja dviejų vaikų tėtis. – Dabar aš toks naminis tėtis: priešokiais dirbantis, priešokiais rašantis. Bet man tai labai patinka!“
Viso nuoširdaus pokalbio su Elijumi Martynenko klausykitės radijo įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
