„Mus įkvepia Italija“, – šypsosi Maria Gabriella Quercia, pristatydama savo ir Tito Livio Negri parodą „Šviesos brangakmeniai“. T. L. Negri savo struktūras suprojektavo ir sukonstravo iš pačių įvairiausių medžiagų – medžio, geležies, aliuminio, vario, šiferio, marmuro, o M. G. Quercia iš stiklo išliejo neįprastus objektus, atspindinčius šviesą abstrakčiais pavidalais. Sujungus dvi gana skirtingas meno kryptis, atskleidžiamas objekto išskirtinumas.
„Stiklu sudomėjau gana seniai. Esu architektė, baigiau architektūrą Florencijos universitete, tačiau likimas lėmė, kad trejus metus teko gyventi Jungtinėse Valstijose, Merilande, Vašingtone. Ten bedirbdama architektūros studijoje susidomėjau stiklu, pradėjau lankyti įvairius kursus. Iš pradžių mane sudomino vitražai, technika, kuria vitražai kuriami katedroms, bažnyčioms, o paskui susipažinau su stiklo kepimu, įsigijau pirmąją liejimo krosnį ir prasidėjo eksperimentai. Dabar man tai labai artima išraiškos priemonė“, – pasakoja M. G. Quercia.
Abiem menininkams artimos italų tradicijos. Jie rado kelias senovines medines duris ir jas panaudojo savo kūryboje. Visi šie dirbiniai eksponuojami kartu su dar viena kolekcija – papuošalais iš brangiųjų metalų ir stiklo. Šią kolekciją, sukurtą specialiai parodai Vilniuje, įkvėpė sumanymas sugrąžinti senovinius italų buičiai kadaise įprastus įrankius.
Parodą apžiūrėti galima galerijoje „Arka“.
Daugiau apie parodą – reportaže.
