Kultūra

2021.08.29 16:01

Ketlerių knygų rekomendacijos: tikrasis politikos veidas, klimato pabėgėliai ir radikalių idėjų pasaulis

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2021.08.29 16:01

Šį savaitgalį savo knygų rekomendacijomis „LRT skaitykloje“ dalijasi tinklaraščio „Knygosnugarele.lt“ autoriai – portalo LRT.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja ir politikos redaktorė Aleksandra Ketlerienė ir viešųjų ryšių specialistas Artūras Ketlerius. Prie jų jungiasi ir auganti skaitytoja – penkerių metų Rusnė.

„Knygos yra puikus būdas bent šiek tiek atsiriboti nuo mus supančio chaotiško pasaulio. Kad ir kaip sudėtinga būtų darbuose ar apskritai, knyga yra ta saugi vieta, kur visada rasi stabilumą ir pamaitinsi smegenis“, – teigia A. Ketlerienė.

– Koks jūsų šeimos santykis su skaitymu?

Aleksandra: Knygos mūsų šeimoje užima ypatingą vietą. Ir tiesiogine, ir perkeltine prasmėmis – tiesiogine prasme kur tik neturime knygų: jos ir lentynoje, ir spintoje, ir po stalu, ir ant šaldytuvo. Taip yra dėl to, kad jų turime tikrai daug, o namie vietos tiek, kiek yra. Turbūt iš tos meilės knygoms prieš 6 metus kartu su draugu Egidijumi įkūrėme knygų apžvalgų tinklaraštį „Knygosnugarele.lt“.

Šiuo metu apžvalgas rašome dviese, tačiau knygas skaitome trise – savo knygų lentyną, kuri vis pildosi knygomis, turi ir mūsų penkiametė dukra Rusnė. Per penkerius gyvenimo metus ji sukaupė nemažą biblioteką. Galbūt dėl to, kad viena pirmųjų mūsų dovanų jai buvo knyga, kai jos dar tik laukėmės.

Skaityti jai pradėjome praktiškai nuo gimimo, todėl šiuo metu ji nenueina miegoti, kol nepaskaitome jai dviejų pasakų. Pasakas skaitome trimis kalbomis: lietuviškai, angliškai ir lenkiškai. Saugome ir dvi Hario Poterio knygų kolekcijas, kad paaugusi turėtų ką skaityti. Ji jau dabar žino nemažai apie šį fantastinį herojų.

Artūras: Taigi turime labai daug knygų ir daug skaitome. Kiekvienas turime savo mėgstamus žanrus ir knygas. Mėgstu skaityti profesinę literatūrą apie komunikaciją ir energetiką, knygas apie klimato kaitą, gamtą ir žaliąją ekonomiką, taip pat esu didelis fantastikos gerbėjas.

Aleksandra: Mano mėgstamiausios knygos yra politinės, susijusios su reikšmingais pasaulio įvykiais, autentiški atsiminimai, biografijos, taip pat psichologinės knygos.

Rusnė mėgsta knygas apie superherojus arba tiesiog stiprius, nepasiduodančius vaikus – kaip Haris Poteris ir jo draugai. Taip pat labai mėgsta savo „dalykinę literatūrą“ – vis prašo paskaityti kokią enciklopediją.

Knygos yra puikus būdas bent šiek tiek atsiriboti nuo mus supančio chaotiško pasaulio. Kad ir kaip sudėtinga būtų darbuose ar apskritai, knyga yra ta saugi vieta, kur visada rasi stabilumą ir pamaitinsi smegenis.

– Kokios knygos pastaruoju metu padarė didžiausią įspūdį?

Aleksandra: Aš rekomenduočiau Baracko Obamos „Pažadėtąją žemę“ (leidykla „Alma littera“).

Artūras: Rekomenduočiau Davido Wallace`o-Wellso knygą „Negyvenama žemė“ (leidykla „Tyto alba“) ir Dainiaus Vanago „Oderį“ (leidykla „Baltos lankos“).

– Kodėl būtent jas?

Aleksandra: B. Obamos „Pažadėtoji žemė“ buvo laukiama pasaulyje knyga. Turbūt visiems smalsu bent akies krašteliu pažvelgti į „galingiausio pasaulio žmogaus“ gyvenimą. Tačiau lengvų atsakymų ir gražaus gyvenimo ten nerasite. Skaitant knygą jaučiama didžiulė našta, užgulusi vieno žmogaus pečius.

Knygoje labai daug pasakojama apie sudėtingas situacijas ir iššūkius, iš kurių nėra vienos teisingos išeities. Dažnai būna, kad visos išeitys neteisingos, tačiau sprendimą tu vis tiek privalai priimti, nes nuo jo priklauso kitų žmonių likimas. Deja, kartais tas sprendimas kažkam yra mirties nuosprendis.

Knygą rekomenduočiau visiems, nes ji parodo tikrąjį politikos veidą, kuris nėra toks gražus, kaip kam nors galbūt iš šono atrodo. Taip pat tiems, kurie domisi JAV politika ar apskritai tarptautine politika, nori daugiau sužinoti, kas slypi už vieno ar kito sprendimo.

Ją įveikti nėra lengva, nes tikrai stora, o kai kurios temos gana sudėtingos (pavyzdžiui, 2008 metais pasaulį sudrebinusi ekonomikos krizė), tačiau jai skirti laiko tikrai verta. Gyvename globaliame pasaulyje ir tai, kas nutinka už Atlanto, stipriai veikia mūsų gyvenimą.

Artūras: D. Wallace'as-Wellsas savo knygoje sako – viskas, mes susimovėme ir pasiekėme tokią stadiją, kai nebegalime neigti klimato kaitos. Autorius vaizdingai aprašo, kas nutiks, kai temperatūra planetoje pakils 1,5 laipsnio: mus užplūs pusė milijardo klimato pabėgėlių, nebegalinčių gyventi gimtosiose šalyse, maisto kainos kils, o oro sąlygos taps tokios ekstremalios, kad kai kurie miestai taps negyvenami.

Tačiau, kad ir kokia bauginanti ši knyga, joje yra vilties, kad vis dar galime jei ne pakeisti, tai bent sušvelninti situaciją. Tai ypač svarbu dabar, kai pasaulio mokslininkai paskelbė griežtą verdiktą – žmogaus sukelta klimato kaita yra nepaneigiamas faktas.

D. Vanagas Lietuvos literatūroje įnešė naujo dvelksmo – ėmėsi distopinio mokslinės fantastikos romano. Jau vien dėl to šią knygą verta rekomenduoti. Tačiau „Oderis“ žavus ir kitkuo. Knygoje pasakojama apie netolimoje ateityje iškilusią savotiškomis taisyklėmis paremtą visuomenę, gyvenančią sienomis aptvertame mieste – Oderyje.

Jame gali gyventi tik tie žmonės, kurie turi darbą, o štai bedarbiai išvejami iš jo su teise grįžti tik jei gaus darbą. Čia nėra pensininkų, nėra ir socialinės pagalbos, o vaikų susilaukti galima tik jei pajamos yra tam tikro dydžio. Autorius kuria pasaulį, kuris atrodo neįmanomas, tačiau ar tikrai? Politikoje girdime daugybę radikalių šūkių, iš kurių ir sulipintas Oderio pasaulis, vaizduojantis, kas galėtų nutikti, jei pasiduotume kraštutinumams.

– Kaip jos rezonavo su pandemijos aplinkybėmis, kitomis socialinėmis, kultūrinėmis, politinėmis aktualijomis?

Aleksandra: Buvusio JAV prezidento B. Obamos knyga paaiškina labai daug šiuo metu pasaulyje vykstančių geopolitinių dalykų. Tiksliau, leidžia pažiūrėti į jų priešistorę ir visiškai kitaip įvertinti tam tikrus dalykus, kurie pasaulyje vyksta šiandien.

Bene svarbiausias dalykas, kurį parodo ši knyga, – kad negalima į įvairius įvykius, sprendimus žiūrėti supaprastintai, mes matome ne visą vaizdą ir vertiname viską tik iš šitos pozicijos. Verta tai prisiminti prieš darant kategoriškas išvadas vienu ar kitu klausimu.

Artūras: „Negyvenama žemė“ yra labai aktuali dėl nesustabdomos klimato kaitos. Ji, priešingai negu dauguma panašių knygų, nesistengia sušvelninti žiaurios realybės, o autorius aiškiai pasako – mes pasmerkti. Joje detaliai pristatoma, kokių pokyčių galime tikėtis.

Šiandieniame kontekste, kai Lietuvoje susiduriama su pabėgėlių krize, daug kam turėtų būti svarbu, kaip klimato kaita paveiks pasaulinę migraciją. Knygoje teigiama, kad daug vandenynų pakrantėse gyvenančių žmonių turės palikti savo namus ir pajudėti kitur – taip pat ir į Europą.

„Oderis“ stebina žaidimu radikaliomis idėjomis. Nors knyga yra grožinė ir visų pirma skirta pramogai, sunku nepastebėti, kad autorius puikiai išnaudoja dabartinius politinius kontekstus.

Pandemijos akivaizdoje mes matome vis didesnį visuomenės susiskaldymą, girdime vis radikalesnių pareiškimų viešojoje erdvėje, o „Oderis“ pasakoja apie pasaulį, kur labiausiai neįtikėtinos kraštutinės politinės dešinės ir kairės idėjos susipina į visumą ir sukuria pasaulį, kuriame dauguma mūsų tikrai nenorėtų gyventi.

– Kam jas rekomenduotumėte – ko literatūroje ieškantiems žmonėms?

Aleksandra: B. Obamos knygą galima rekomenduoti tiems, kurie literatūroje ieško atsakymų į sudėtingus politikos klausimus, mėgina suprasti, kaip pasaulis veikia ir iš kur atsiranda tokia tvarka, su kokia gyvename. Sąmokslo teorijų gerbėjams taip pat būtų galima šią knygą rekomenduoti – kad pamatytų, jog svarbiausius sprendimus priima tokie patys žmonės kaip mes, o ne mistinės būtybės ar organizacijos.

Artūras: „Negyvenama žemė“ turėtų sudominti visus, kurie nori ne tik daugiau sužinoti apie klimato kaitą, bet ir perskaityti suprantamai aprašytas pasekmes, kurių galime tikėtis.

„Oderis“ pirmiausia sudomins fantastikos mėgėjus, tačiau turėtų sudominti ir politika besidominčius skaitytojus.

***

Atskira Aleksandros rekomendacija vaikams:

Zigmas Vitkus, „Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“ (leidykla „Alma littera“). Tai knyga, skirta kiek vyresniems vaikams, tačiau tikrai labai ją rekomenduoju. Čia Lietuvos istorija, kurią iš mokyklos atsimenu kaip gana painią, pateikiama žaismingai, išradingai ir įdomiai. Labiausiai knyga tinka vaikams, kurie jau mokosi istorijos ir kuriems galbūt sunku įsiminti visus tuos kunigaikščius, giminystės ryšius ir neilgalaikius karalius.

Aurelie Chien Chow Chine, „Mano jausmai“ (leidykla „Baltos lankos“). Tai viena mėgstamiausių Rusnės knygučių, pasakojanti apie vienaragį Gastoną, kuris patiria įvairiausių jausmų. Ši knyga ne tik paaiškina, kaip atrodo įvairūs jausmai, kad juos jausti yra normalu, bet ir pamoko, kaip su tais jausmais tvarkytis. Emocinis vaiko intelektas yra kaip niekada svarbus ir tėvams, kuriems svarbu, kad vaikas pažintų savo emocijas ir jas priimtų. Ši knyga gali pagelbėti apie jausmus paaiškinti paprasčiau.

Rachel Bright, „Apie banginį, kuris norėjo visko daug“ (leidykla „Baltos lankos“). Ši labai gražiai iliustruota eiliuota knyga pasakoja vaikams apie tikras gyvenimo vertybes. Banginis Gūbrys, ieškodamas laimės, nuolat kaupė daiktus. Jis manė, kad tokiu būdu, prikaupęs jų daug, jis taps laimingas, ir blaškėsi po vandenyną. Tačiau tuomet jis sutiko drąsią krabiukę ir ši jam uždavė drąsų klausimą. Kas nutiko toliau, perskaitysite knygutėje.

Ši knyga moko tikrai gražių ir svarbių dalykų, ji ypač tinka vaikams daikteliotojams, kurie visada visko nori – naujų žaislų, žaislų, kuriuos turi draugas, ar panašiai. Paskaičius knygą prieš miegą galima pasinaudoti proga ir pakalbėti su vaiku apie tai, kas iš tiesų teikia laimę ir kas yra svarbiausia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt