Birželį, „Pride“ mėnesį, visame pasaulyje rengti specialūs apie LGBT+ bendruomenę, „queer“ ir kitas temas kalbantys menininkų projektai bei pasirodymai. Tokį meną kuriantys Lietuvos ir Lenkijos menininkai LRT KLASIKAI sako, kad bet koks menas iš principo negali būti traktuojamas kaip propaganda, atvirkščiai – jis kviečia mąstyti, pažinti ir diskutuoti. Bet, kaip sako Lenkijos menininkas Maciejus Gośniowskis-Gąsiu, jei žmonės yra nusiteikę suprasti ir pažinti, „durys tik privertos, galima jas atidaryti, tačiau jei jos užrakintos“, ką nors keisti būtų beprasmiška.
Šiųmetį pavasarį Vilniaus T. Narbuto gatvės požeminė perėja sulaukė išskirtinio visuomenės susidomėjimo ir tapo gana karštų diskusijų objektu. Kovo 11-ąją menotyrininkė Karolina Rimkutė ir grafikos dizaineris Linas Salučka požeminę perėją papuošė LGBT+ vėliavos vaivorykštės spalvomis.
Tiesa, vėliau šis darbas buvo uždažytas – šią vėliavą pakeitė Lietuvos trispalvė. „Kažkas manęs yra klausę, kodėl tie žmonės pyksta, yra taip reakcingai nusiteikę į LGBT+ meną“, – sako menotyrininkė Karolina Rimkutė ir svarsto, kodėl LGBT+ tematikos menas erzina kai kuriuos žmones.
Taip pat skaitykite
„Reikia suvokti, kad tiesioginės, apčiuopiamos grėsmės ir nėra, dėl ko dažnai kritikuojame tuos reakcingus žmones, tačiau iš esmės tas kažkokių įsitvirtinusių normų kvestionavimas sukuria grėsmę galios pozicijai – tos įsitvirtinusios normos, – teigia K. Rimkutė. – Dėl to turbūt pasidaro baugu, ištinka šioks toks šokas.
Ypač kalbant apie religinius, nacionalizmo ar socialinių mažumų klausimus kai kurių žmonių pasaulėžiūroje tos normos yra taip giliai įsitvirtinusios, kad yra beveik sakralios, beveik prilygsta religijai. Kai sutinkamas kitas žmogus, kuris sako, kad gal man tavo religija netinka, aš galvoju kitaip, tai iš karto įvyksta kultūrinis šokas.“
Viena iš pašnekovės interesų sričių yra „queer“ menas. Ji yra apgynusi magistro darbą apie „queer“ estetiką šiuolaikiniame Baltijos šalių mene. „Apskritai mane labiausiai domina politiški ir konfrontuojantys meno kūriniai, kurie yra nebūtinai „queer“. Šiuo metu rašau disertaciją apie pankų kultūros vizualinę išraišką. Taigi, mane domina kvestionuojantys tam tikrus normatyvus arba maištaujantys prieš tam tikrus normatyvus kūriniai“, – sako menotyrininkė K. Rimkutė.
Konteksto svarbą patvirtina ir Lenkijos kūrėjas, LGBT+ aktyvistas, „queer“ ir „drag“ kultūros atstovas Maciejus Gośniowskis-Gąsiu (Gąsiu yra menininko kūrybinis vardas, – LRT.lt). Anot jo, dėl to, kad kuria Lenkijoje, jo veikla jau savaime turi politinį atspalvį.
Remiantis „Ilga-Europe“ (nepriklausoma tarptautinė nevyriausybinė skėtinė organizacija, vienijanti daugiau kaip 600 organizacijų iš 54 Europos ir Vidurio Azijos šalių, kurios siekis yra saugoti ir užtikrinti orumo, laisvės ir kitas žmogaus teises visiems, neatsižvelgiant į jų faktinę ar suvokiamą seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę, lyties išraišką ir lytines savybes, – LRT.lt) duomenimis, praėjusiais metais Lenkija buvo stipriausiai homofobija ir transfobija pasižyminti valstybė Europos Sąjungoje (ES).
„LGBT+ bendruomenė, „queer“ kultūros atstovai turi įrodinėti, kad neprivalo atitikti heteronormatyvumo standartų, gali būti savimi, puoselėti išskirtinumus ir reprezentuoti save taip, kaip tik norisi, jei tik tai nekelia žalos visuomenei. Manęs žiniasklaidos priemonės jau kelis kartus prašė, galbūt galėtų mane, „queer“ atstovą, nufilmuoti kaip paprastą žmogų – valgantį pusryčius. Žinoma, galite, bet tokius vaizdinius aš jau mačiau prieš daugybę metų.
Turime skleisti savo „queer“ įvaizdį ir akcentuoti, kaip tai šaunu ir unikalu, naudotis ir mėgautis savo laisve, iš kurios, beje, daug ko gali pasimokyti ir heteronormatyvūs žmonės.
M. Gośniowskis-Gąsiu
Mes ir vėl turime kažką įrodinėti. Tuo pačiu metu turime drąsiai pasitelkti įvairias išraiškos formas – „vogue“, „drag“ kultūras. Turime skleisti savo „queer“ įvaizdį ir akcentuoti, kaip tai šaunu ir unikalu, naudotis ir mėgautis savo laisve, iš kurios, beje, daug ko gali pasimokyti ir heteronormatyvūs žmonės“, – įsitikinęs M. Gośniowskis.
Šis Lenkijos menininkas dėl „queer“ tematikos meno yra šiek tiek pažįstamas ir mūsų šalies publikai. 2019-ųjų vasarą jis drauge su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru (LNDT) pristatė performansą „BORDERLINE QUEEN. KERŠTAS“, kurį rengė drauge su Lenkijos bei Lietuvos kūrėjais. Tarp pastarųjų buvo kūrybinė konsultantė Eglė Švedkauskaitė, atlikėjai Denisas Kolomyckis, Gytis Ivanauskas, Brigita Gruodytė.
Nors dėl pandemijos jo, kaip ir kitų menininkų, veiklos pagreitis buvo sumažėjęs, pastarasis mėnuo pasižymėjo ypač dideliu užimtumu. „Birželį, „Pride“ mėnesį, mūsų bendruomenėje vyksta labai daug visko – įvairūs susitikimai, pasirodymai ir taip toliau. Tai ypač svarbus laikas, kai galime garsiai ir plačiai kalbėti apie save – taip, mes esame, mes „queer“, pratinkitės prie to.
Vienas ryškiausių ir didžiausių mano pastarųjų pasirodymų – tai dalyvavimas „TEDx“ konferencijoje Varšuvoje, kur kalbėjau apie vyriškumą apipynusius stereotipus ir kėliau klausimą, ar toks dalykas kaip vyriškumas apskritai egzistuoja, – pasakoja Gąsiu. – Taigi „Pride“ mėnuo man yra labai užimtas laikas, nes esu „queer“ ir „drag“ menininkas. Mano auditorija vis dėlto daugiausia yra LGBT+ žmonės.“
Jei žmogus yra uždaras tam kontaktui ir neatsiveria tokiam meno kūriniui, tai tas kūrinys jam ir negali prabilti.
K. Rimkutė
Menotyrininkė K. Rimkutė pastebi, kad politiškas menas dažnai klaidingai painiojamas su propaganda. Pasak jos, kūrinys negali prabilti tiems, kurie užsiveria ir net nenori su juo susipažinti. „Propaganda yra teiginys. Jos tikslas yra aiškiai teigti ir nebūti kvestionuojamai. O štai meno tikslas yra visai kitas. Jis kaip tik bando kažką pajudinti, sukelti emocijas, jausmus, – teigia K. Rimkutė. – Galbūt dėl to taip reakcingai ir reaguojama. Tai turėtų sukelti apmąstymus. Tačiau jei žmogus yra uždaras tam kontaktui ir neatsiveria tokiam meno kūriniui, tai tas kūrinys jam ir negali prabilti.“
Menininko M. Gośniowskio manymu, reikia atskirti žmones, kuriems nerūpi LGBT+ tematikos menas, nuo tų, kurie priešiškai nusiteikę prieš pačią bendruomenę. „Yra keletas tokios auditorijos grupių. Pirmoji – tai žmonės, kuriems visiškai nerūpi „queer“ ir LGBT+ menas, kadangi jie nelabai ką apie mus žino, nėra su mumis susidūrę. Ši auditorijos dalis man rūpi. Aš noriu pakviesti juos į savo pasirodymus, susipažinti su „queer“ kultūra, nes jie dar nežino, kokia ji įdomi!
Jeigu aš jiems kliūvu, nes esu gėjus, „queer“ kultūros dalis, jeigu jie yra nusiteikę prieš mane, nors nedarau jiems nieko blogo, tuomet man tikrai nesinori jų pasiekti savo kūryba. Jei jiems trukdo mano egzistencija – tai ne mano, o tų žmonių problema.
M. Gośniowskis-Gąsiu
Bet žmonės, kurie yra prieš mus nusiteikę... Man jie visai nerūpi. Aš nenoriu su jais bendrauti, kviesti į jų pasirodymus. Jeigu aš jiems kliūvu, nes esu gėjus, „queer“ kultūros dalis, jeigu jie yra nusiteikę prieš mane, nors nedarau jiems nieko blogo, tuomet man tikrai nesinori jų pasiekti savo kūryba. Jei jiems trukdo mano egzistencija – tai ne mano, o tų žmonių problema“, – įsitikinęs Lenkijoje „queer“ ir „drag“ meną kuriantis vyras.
Poveikis, kurį „queer“ estetikos menas sukelia auditorijai, anot M. Gośniowskio, yra panašus tiek tokia kūryba besidominčiam, tiek jos nelabai išmanančiam žmogui. Vis dėlto kūrėjas akcentuoja vieną ryškiausių pastebėtų skirtumų.
„Kai pasirodau „queer“ bendruomenei, atmosfera tarp mūsų nuo pat pradžių būna jauki, nes visi priklausome tai pačiai kultūrai. Tačiau, pavyzdžiui, prieš maždaug savaitę pasirodžiau heteronormatyviai publikai, prireikė šiek tiek laiko, tačiau labai nedaug, vos kelių minučių, kol jie pajautė jaukumą. Buvau vieno „drag“ renginio vedėjas ir daug juokavau apie save ir savo vaikiną.
Jei žmonės iš anksto neigiamai nusiteikę – neverta. Jei durys tik privertos, galima jas atidaryti, tačiau jei jos užrakintos, nesivarginsiu ko nors keisti.
M. Gośniowskis-Gąsiu
Iš pradžių publika nežinojo, kaip reaguoti, ar gali juoktis, ar ne, tačiau vos po kelių minučių ji pamilo mane, o aš ją. Štai atsakymas – reikia bendrauti, komunikuoti su auditorija, kuri nepažįsta „queer“ bendruomenės. Tačiau jei žmonės iš anksto neigiamai nusiteikę – neverta. Jei durys tik privertos, galima jas atidaryti, tačiau jei jos užrakintos, nesivarginsiu ko nors keisti“, – reziumuoja Lenkijos kūrėjas, LGBT+ aktyvistas, „queer“ ir „drag“ kultūros atstovas Maciejus Gośniowskis-Gąsiu.
Viso pasakojimo apie LGBT+ bendruomenės problemas akcentuojantį meną klausykitės radijo įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
