Kas – Vilniaus muziejaus steigėjai? Kokios įtakos jie turės naujojo muziejaus veiklai? Koks dėmesys bus skiriamas miesto istorijai ir dabarčiai? Ar muziejus visada veiks buvusios mėsininkų gildijos pastate Vokiečių gatvėje? Kas sudaro muziejaus turinį? Ar jame bus nuolatinė ekspozicija? Kiek prie muziejaus veiklos ir renginių galės prisidėti patys vilniečiai? – į šiuos ir kitus klausimus per tiesioginę LRT.lt transliaciją atsakė Vilniaus muziejaus vadovė menotyrininkė, kultūros vadybininkė Rasa Antanavičiūtė.
Nepraėjo nė 109 metai nuo pirmojo viešo paminėjimo apie miesto muziejaus poreikį ir 2021-ųjų kovo 26 dieną jis atidaromas lankytojams. Tiesa, pandeminėmis aplinkybėmis.
1912 metais Varšuvos kraštotyros žurnale buvo rašoma, kad Vilniui reikėtų muziejaus. Tarpukariu apie tai aktyviai diskutuota. 1939 metais nupirktas pastatas ir planuota atverti pirmąją parodą, bet Antras pasaulinis karas iniciatyvą nutraukė.
„Muziejų įsteigė Vilniaus miesto savivaldybė. Dėl praktinių sumetimų vieną steigėją turėti paprasčiau. Cenzūros nepatyrėme kol kas“, – LRT.lt teigė R. Antanavičiūtė.
„2018 metais buvo parengta galimybių studija ir 100 metų burtą šiandien pavyko sulaužyti: tai karas, tai pandemija vis trukdė“, – džiaugėsi menotyrininkė.
Pirmąją parodą „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ sudaro 4 dalys, ji pasakoja apie namą, kuriame ir įsikūrė muziejus.
Net kelis šimtmečius šiame pastate veikė Vilniaus skerdikų mėsininkų krikščionių cecho būstinė. Todėl viena parodos dalių yra skirta cechui. Ekspozicijoje: cecho vėliava, būgnas, nario pažymėjimas, pirkinių sąrašas, vaško akmuo ir kiti įdomūs artefaktai.
Antrojoje parodos dalyje – mėsa ir miestas. Ši parodos dalis pasakoja apie šaldytuvus, receptų knygas...
Kol nepasakys kitaip, vienu metu Vilniaus muziejaus patalpose gali būti ne daugiau kaip 14 žmonių. Tad norintys apžiūrėti naują sostinės kultūros centrą turėtų iš anksto registruotis internetu.
Muziejaus lankymas – kol kas nemokamas. Vėliau, tikina vadovė, kainos irgi nesikandžios.
