Kultūra

2021.03.14 15:12

Žydų Lakštingala Nechama Lifschitz: draugavo su Dvarionu, nepabūgo antisemitinės politikos

LRT RADIJAS, LRT.lt2021.03.14 15:12

Nutildytu Sovietų Sąjungos žydų balsu vadinta Lietuvoje gimusi dainininkė Nechama Lifschitz – ne tik ypatingo balso, bet ir nepaprastos valios žmogus, puoselėjęs laisvės idėjas. Garsios dainininkės biografijos tyrėja Aušra Rožankevičiūtė LRT RADIJUI sako, kad N. Lifschitz veikla ne tik skatino slapta minėti žydų šventes, bet ir kėlė žydų tautinį sąmoningumą.

Žydų Lakštingala. Taip buvo vadinama 1927-ųjų rudenį Kaune gimusi dainininkė Nechama Lifschitz, augusi muzikalioje Kauno žydų šeimoje.


LRT tęsia projekto „Atminties akmenys“ pasakojimus, skirtus Lietuvoje gimusiems, gyvenusiems ar į pasaulį iš Lietuvos pasklidusiems iškiliausiems litvakams prisiminti ir pagerbti. Trisdešimt aštuntasis pasakojimas yra skiriamas dainininkei Nechamai Lifschitz.

N. Lifschitz dainavo jidiš ir hebrajų kalbomis. Savo mamos nepaprastą meilę muzikai ir Lietuvai atsimena taip pat čia gimusi, o šiandien Izraelyje gyvenanti jos dukra Roza Litay.

„Mano mama man visada dainuodavo arijas iš operų. Nuo vaikystės man dainuodavo vaikų dainas jidiš kalba, jų niekas jau dabar nežino, išskyrus mane. O mano diedukas dainuodavo hebrajų kalba! Ir tada mes mokėjome tokias senoviškas hebrajų dainas, nemokėdami pačios kalbos“, – pasakoja garsios dainininkės dukra Roza.

Nuo vaikystės man dainuodavo vaikų dainas jidiš kalba, jų niekas jau dabar nežino, išskyrus mane. O mano diedukas dainuodavo hebrajų kalba! Ir tada mes mokėjome tokias senoviškas hebrajų dainas, nemokėdami pačios kalbos.

Pasak jos, mama N. Lifšicaitė dainavo ir lietuviškai: „Žinoma, kad dainavo ir lietuviškai, nes labai mylėjo lietuvių dainas, – tikina R. Litay. – Ir ji labai mylėjo Dvarioną – draugaudavo su juo. Jis buvo labai šaunus.“

Be kita ko, anot Rozos, Balys Dvarionas kalbėjo ir jidiš kalba.

Dar vienas itin mėgstamas Nechamos draugas – smuikininkas Eugenijus Paulauskas. „Ji labai mylėjo savo puikų draugą – Paulauską. Eugenijus Paulauskas buvo profesorius. Jie mokėsi kartu. Jie buvo labai geri draugai“, – prisiminimais iš mamos gyvenimo dalijasi pašnekovė.

Anot R. Litay, nors Lietuvoje žuvo jos šeima, tačiau blogų jausmų mūsų šaliai moteris nejaučia. Ji džiaugiasi ir dėkoja lietuviams, kurie padėjo jai ir jos mamai išsigelbėti iš Holokausto baisumų.

Mane išgelbėjo lietuviai, ir mano mamą išgelbėjo lietuviai dar sovietų laikais! Mano mamą turėjo pasodinti.

„Mūsų šeima čia (Lietuvoje – LRT.lt) žuvo. Tai buvo labai baisus dalykas. Tačiau čia mes turėjome tiek daug draugų, tiek daug gerų dalykų Lietuvoje įvyko, – sako dainininkės Nechamos Lifschitz dukra Roza. – Mane išgelbėjo lietuviai, ir mano mamą išgelbėjo lietuviai dar sovietų laikais! Mano mamą turėjo pasodinti. Faktiškai lietuviai ją išgelbėjo. Daug dalykų čia įvyko gerų.“

Baigusi tuometinę Kauno konservatoriją, vėliau perkelta į Vilnių, N. Lifschitz muzikinę karjerą pradėjo kaip operos solistė. Ji buvo nepaprastai valinga, sako Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus muziejininkė, N. Lifschitz biografijos tyrėja Aušra Rožankevičiūtė.

„Nepaisydama Sovietų Sąjungoje vykdytos antisemitinės politikos, N. Lifschitz nusprendė grįžti prie savo muzikinių ištakų ir su bendraminčiais, bičiuliais, poetais bei kompozitoriais pradėjo kurti muzikinę programą jidiš kalba“, – pasakoja A. Rožankevičiūtė.

„Aš alsavau žydiškumu, tėvų namais“, – prisimindama šį laikotarpį vėliau rašė N. Lifschitz.

Laimėjusi Sovietų Sąjungos estrados dainininkų konkursą, N. Lifschitz galėjo ne tik koncertuoti didžiosiose scenose, bet ir keliauti į gastroles už geležinės uždangos.

Per jos pasirodymus buvo keičiamasi draudžiama literatūra, teigia A. Rožankevičiūtė. „Taip pat slapta minimos žydų šventės ir kitaip skatinamas žydų tautinis sąmoningumas, kova už teisę repatrijuoti į Izraelį“, – pasakoja muziejininkė.

Surengė pasaulinį koncertų turą, lydėjo Izraelio politikus kelionėse į užsienį. Ten pasakojo apie Sovietų Sąjungos žydų padėtį, dėl to ir buvo pavadinta nutildytu Sovietų Sąjungos žydų balsu.

1969 metais dainininkė repatrijavo į Izraelį, ten toliau aktyviai tęsė savo kultūrinę ir diplomatinę veiklą, surengė pasaulinį koncertų turą, lydėjo Izraelio politikus kelionėse į užsienį. Ten pasakojo apie Sovietų Sąjungos žydų padėtį, dėl to ir buvo pavadinta nutildytu Sovietų Sąjungos žydų balsu“, – pasakoja Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejininkė, N. Lifschitz biografijos tyrėja A. Rožankevičiūtė.

Pasakojimo apie Nechamą Lifschitz klausykitės ir radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt