Antrus metus iš eilės Lietuvoje neatsirado tokio labdario, kuriam pagal įstatymus būtų galima suteikti nacionalinio mecenato vardą. Kultūros darbuotojai teigia, kad įstatyme numatyta suma – vienas milijonas eurų – per didelė. Kultūros ministerija planuoja taisyti įstatymą. Ir jau šį pavasarį siūlys, kaip ne tik verslininkai, o ir gyventojai galėtų paremti kultūros projektus.
Aktyvus filantropas – taip save vadina pozityvios senatvės idėją skatinančios Sidabrinės linijos kūrėjas Marius Čiuželis. Per penkerius metus jis šeimos įkurtam fondui, kuris teikia pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms, skyrė per 300 tūkstančių eurų. Už labdaringą veiklą jam siūloma suteikti Vilniaus mecenato titulą.
„Laikomės nuostatos šeimoje, kad jeigu verslas sekasi, tai galime ta sėkme pasidalinti su platesne visuomenės dalimi. Ir tame matome ir prasmę, ir galų gale verslo esmę, kad verslas nėra orientuotas vien į save“, – tikina M. Čiuželis.
Dar vienas verslininkas, Danas Tvarijonavičius, su žmona Lina taip pat įvertinti sostinės mecenato vardu už tai, kad Vilniaus universiteto neliečiamojo kapitalo fondui skyrė 300 tūkstančių eurų.
Tačiau per pastaruosius dvejus metus neatsirado kandidatų, kurie galėtų būti įvertinti kaip nacionaliniai mecenatai. Vertinimo tarybos pirmininkas Vydas Dolinskas teigia, kad šiandien galiojantis mecenavimo įstatymas neskatina verslo bendruomenės remti kultūrą.
„Viena vertė uždirbti ir investuoti į kultūrą milijoną yra Vokietijoje arba Lenkijoje, visai kitos galimybės ir sąlygos gauti milijoną kultūrai Lietuvoje. Čia matyt turėtų būti didesnė diferenciacija“, – sako V. Dolinskas.
Per karantiną parama kultūrai nenutrūko ir įstaigos teigia, kad ir kelios dešimtys tūkstančių eurų –didžiulė parama. Pavyzdžiui, Balio Dvariono dešimtmetei muzikos mokyklai Vilniaus Kristoforo Rotary klubas padovanojo arfą.
„Tai „Kamako“ kompanija sužinojo, kad šitą arfą perka ne mokykla, o tai yra rėmėjų dovana mokyklai, tai šv Kristoforo dovana mokyklai ir simfoniniam orkestrui, pati kompanija nusprendė padovanoti dar vieną instrumentą, tai yra mokomoji, mažoji keltiškoji arfa“, – pasakoja moksleivių simfoninio orkestro „Simfukai“ vadovas Artūras Alianskas.
Per pirmąją koronaviruso infekcijos bangą lėšas rinko ir patys menininkai, kultūros įstaigos – pinigus skyrė medikams.
„Mūsų pastangomis buvo surinkta virš 10 tūkst. eurų medikų paramos fondams, tuo metu ir pasibaigus karantinui dar bus renginiai, koncertai, į kuriuos mes pakviesime tuos medikus, kada jau bus saugu, kad jie galėtų atsipūsti, pailsėti“, – tikina „Contour Art Gallery“ vadovė Vilma Mačianskaitė.
Iniciatyvos „Menas be karūnos“ autorė teigia, kad pati norėtų turėti savą galeriją – glaudžiasi nemokamai suteiktose bendrovės „Puiki investicija“ patalpose, istoriniame Svistapolės dvare. Pasak jos, užsienyje įprasta, kad didelę dalį lėšų meno kolekcijoms skiria bankai.
„Ko visiškai nėra Lietuvoje. Aš nežinau, kodėl bankai yra užsidarę savo burbuluose, ratuose, jie visiškai neinvestuoja į meną, nerenka savo kolekcijų, tai aš labai tikiuosi, kad tai prasidės kažkada, kad tai vyks“, – tikina V. Mačianskaitė.
Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, Vyriausybės programoje yra numatyta Mecenavimo įstatymo peržiūra.
„Greituoju periodu manome, kad reiktų labiau įtraukti visuomenę į tokius dalykus, kaip kultūros ir medijų fondų esamomis sąlygomis suteikti galimybę dalį to procento, kurį žmonės skiria NVO, kad galėtų irgi skirti kultūros projektams“, – aiškina ministras.
Pasak ministro, kai kuriose šalyse tradicija remti valstybės kultūros fondus sėkmingai veikia.
