Kultūra

2020.11.23 18:00

Mirė kino ir teatro aktorius Algirdas Paulavičius

prisimena Koriznaitė, Banionis; atnaujinta 21.54
Mindaugas Klusas, LRT.lt, Margiris Meilutis, BNS2020.11.23 18:00

Pirmadienį pranešta, kad eidamas 78 metus mirė Panevėžio Juozo Miltinio teatro bei kino aktorius Algirdas Paulavičius. Tai pranešė J. Miltinio teatro aktorė Toma Razmislavičiūtė-Juodė.

Šią žinią LRT.lt patvirtino ir Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas Aleksandras Špilevojus.

Aktorius mirė po sunkios ligos.

„Panašūs, panašūs...“

Kolegė aktorė Eleonora Koriznaitė, velionį pažinojusi nuo vaikystės, teatro kelionių po Lietuvą, nes jos mama, aktorė Eleonora Matulaitė, nuolat pasiimdavo dukrą į gastroles.

A. Paulavičius garsėjo kaip labai draugiškas, optimistiškas, linksmas žmogus, humoristas. Žinojo daugybę anekdotų. Kartą dešimtmetė Eleonora vaikščiojo su aktoriumi po jo gimtuosius Kėdainius. Tas paliepė kiekvienam sutiktajam sakyti, kad ji esanti jo dukra.

„Panašūs, panašūs“, – linkčiojo galva sutiktieji.

Kolegė stebėjo A. Paulavičiaus karjerą nuo jo jaunystės. Anot aktorės, buvo nepaprastai gražus vyras, „moterys dėl jo alpdavo“.

Labai mylėjo vaikus, turėjo plačią širdį. Kartą E. Koriznaitei padovanojo visus savo mamos papuošalus, kol toji buvo išėjusi iš namų. Dar gavusi ir importinę vokišką lėlytę.

„Kai dovanas parsinešiau į grimo kambarį, kur turėjo būti spektaklis, mama pamatė, išsigando, sakė: „Dieve mano, ateis Algio mama žiūrėti spektaklio ir viską pamatys. Kuo greičiau atiduok“, – prisimena aktorė. Papuošalus teko grąžinti, o lėlė jai liko.

Mėgo dėmesį

Kino ir teatro režisieriui Raimundui Banioniui, iš esmės užaugusiam Panevėžio dramos teatre, A. Paulavičius darė įspūdį kaip puikus pasakotojas. Imponavo ir tuo, kad jam, vaikėzui, atrodė gerokai jaunesnis už kitus scenos meistrus.

„Mums, vaikigaliams, su juo mezgėsi šiltesnis ryšys. Labai man įstrigo jo pasakojimai apie gimtuosius Kėdainius. Šalia jų sovietiniais laikais juk veikė karinis aerodromas, miestas buvo pilnas karininkų. Centre buvo pagrindinis restoranas. Jo istorijos, muštynes paaugliui buvo nepaprastai įdomios“, – teigia R. Banionis.

A. Paulavičius vaidino jo režisuojamuose spektakliuose, taip pat ir legendiniame kino filme „Šešiolikmečiai“ (1987). Anot R. Banionio, A. Paulavičius buvo itin ryškus aktorius.

„Gal per drąsu teigti, bet jis buvo mano tėvo (Donato Banionio, – LRT.lt) dubleris. Kai tėvo jėgos ėmė sekti, perėmė ne vieną jo vaidmenį“, – pasakoja režisierius. Bendravusios jų šeimos, o ir apie kūrybą įsiplieksdavo ne viena diskusija.

Pastaruoju metu A. Paulavičius sveikata negalėjo pasigirti, tačiau protas, mintys, pasakymai buvo aštrūs, skvarbūs. „Be abejo, mėgo būti dėmesio centre. Bet kai įdomus žmogus centre, o ne koks nuoboda nori „eterio“, tai visai gerai“, – nusijuokė LRT.lt pašnekovas.

Žinojai, kad stovi scenoje su rimta ir dėmesio verta uola

„Buvo pasiutęs, buvo išdaigininkas, liežuvį turėjo begaliniai smagų, bet ir atjautos labai didžiulės“, – pasakojo ne vieną vaidmenį kartu sukūrusi aktorė ir režisierė Asta Preidytė.

„Antro tokio nežinau, šitokios energijos, tokio žinių kupino bagažo. Tiesiog gali pasakyti, kad vaikščiojanti enciklopedija“, – pridūrė ji.

Kalbėdama apie A. Paulavičiaus darbą scenoje aktorė teigė, kad jis buvo nepaprastai atsakingas, kartais „net perdėtai“.

„Kaip kolega, tai net įkyriai dirbdavo, iki išsekimo ir labai buvo dėmesingas, o kaip partneris buvo puikus – iš tikrųjų žinojai, kad stovi scenoje su rimta ir dėmesio verta uola“, – sakė A. Preidytė.

Ji pabrėžė, kad nors A. Paulavičius ir buvo labai talentingas, bet niekada tuo nesinaudojo ir nežiūrėjo į darbą atmestinai ar lengvabūdiškai.

Jis nešdavo save į šventę ir pats buvo šventė

Kartu su juo Juozo Miltinio studijoje mokęsis ir vėliau 46 metus kartu vaidinęs aktorius Enrikas Kačinskas sakė, kad A. Paulavičius stengėsi lygiuotis ne į Lietuvos, o į geriausius užsienio aktorius.

„Jis neleido nuleisti kartelės žemiau, nei mus mokė mokytojas J. Miltinis. Visada išlaikė ir meno, ir kultūros kartelę tokiame lygyje“, – kalbėjo ilgametis kolega.

Jis teigė, kad A. Paulavičius buvo „aukščiausio intelekto ir inteligencijos žmogus“.

„Turbūt jį visas Panevėžys atsimena, kaip išskirtinį (...) jis nešdavo save į šventę ir pats buvo šventė“, – sakė E. Kačinskas.

Gyvenime visko buvo, bet scenoje buvo griežta disciplina

Aktoriaus pareigingumą ir griežtumą scenoje, tačiau nepaprastą lengvumą ir humoro jausmą už jos ribų išskyrė ir kartu su juo pagrindinį vaidmenį A. Strindbergo „Mirties šokyje“ atlikusi Dalia Meleckaitė.

„Šposų, juokų, kvailysčių specialistas buvo tiesiog“, – juokėsi aktorė.

Ji pasakojo su A. Paulavičiumi vaidinusi šimtuose spektaklių, o gastrolėse dalinusis „paskutiniu kąsniu ir rubliu“, tačiau tvirtino, kad visas linksmybės ir pokštai likdavo užkulisiuose.

„Gyvenime, tai Dieve, visko buvo, bet scenoje buvo griežta disciplina“, – sakė D. Meleckaitė.

Algirdas Paulavičius gimė 1943 metais Vilniuje, tačiau, kaip pats yra pasakojęs, karo metu močiutė jį ant prekinio traukinio stogo atgabenusi į Kėdainius, kur būsimas aktorius ir gavęs dokumentus. Nors A. Paulavičiaus jaunystės metais traukos centras buvo Kaunas, paskatintas aktorės Gražinos Urbonavičiūtės, jis atvyko laikyti egzaminų į Miltinio studiją – taip ir liko Panevėžyje visam laikui.

Ne viename interviu aktorius yra minėjęs, kad „Pergalės“ žurnale pamatytas Miltinio portretas jį nuteikęs nekaip („Pamaniau, kad gyvenime nenorėčiau su tokiu tipu turėti reikalų“), o atvykęs į Panevėžį net nežinojęs, kur yra teatras. Tačiau labai greitai A. Paulavičius tapo viena svarbiausių nepaprastu reiklumu pasižymėjusio Juozo Miltinio atramų ir reikšmingai prisidėjo prie Panevėžio dramos teatro suklestėjimo. Pasakojama, kad fiziškai tvirtas, lankstus, ištvermingas ir sykiu labai apsiskaitęs, intelektualus A. Paulavičius įkūnijo J. Miltinio aktoriaus kaip akrobato ir filosofo idealą. Apie savo profesiją aktorius yra sakęs: „Aktorius – gvardijos eilinis. Jo generolas – režisierius. Kartais besąlygiškai privalai jam paklusti, priimti jo požiūrį, įsivaizdavimą, taisykles.“

Legendos. Algirdas Paulavičius: visi mes griovyje, tik kai kurie dar žiūri į žvaigždes

Algirdas Paulavičius, kurio kūrybinėje biografijoje – virš 100 vaidmenų, sukūrė įsimintinus personažus tokiuose spektakliuose kaip P. Beaumarchais „Sevilijos kirpėjas“ (rež. J. Miltinis), A. Strindbergo „Mirties šokis“ (rež. J. Miltinis) , R. Brandury‘o „Pienių vynas“ (rež. D. Banionis), Sofoklio „Edipas karalius“ (rež. J. Miltinis), M. Zalytės „Žemės mokestis“ (rež. A. Keleris), N. Gogolio „Vedybos“ (rež. R. Atkočiūnas). Aktorius taip pat vaidino kine: sukūrė vaidmenis filmuose „Turtuolis, vargšas...“ (rež. A. Žebriūnas), „Skrydis per Atlantą“ (rež. R. Vabalas), „Savaitgalis pragare“ (rež. V. Žalakevičius), „Tadas Blinda“ (rež. D. Ulvydas) ir daugelyje kitų.

Vienas paskutiniųjų jo darbų teatre – puikiai įvertintas ir apdovanojimų pelnęs Juozo Hananos vaidmuo spektaklyje G. Grekovo „Hanana, kelkis ir eik“ (rež. A. Atkočiūnas).

Retrospektyva. S. Macaitis pristato filmą "Turtuolis vargšas"

Aktorius išrinktas 2013-ųjų labiausiai nusipelniusiu panevėžiečiu kultūros srityje – už indėlį į Panevėžio teatro meno kultūrą, visos Lietuvos teatro simboliais tapusius vaidmenis bei miesto garsinimą. Taip pat 2011 metais Dalios Tamulevičiūtės profesionaliųjų teatrų festivalyje nominuotas geriausiu personažo be žodžių atlikėju už Juozo Hananos vaidmenį G. Grekovo „Hanana, kelkis ir eik“. 2012 metais teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ už Juozo Hananos vaidmenį pripažintas geriausiu antrojo plano aktoriumi.

Spektaklis. Augustas Strindbergas „Mirties šokis“ I d.
Spektaklis. Augustas Strindbergas „Mirties šokis“ II d.